Veiksmai prie sienos – Baltarusijos reketas ES?… Ar COP26 bus tik „bla bla“ konferencija?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Apie situaciją Baltarusijos pasienyje ir pirmą kartą nuo 90-ųjų įvestą nepaprastąją padėtį Lietuvoje bei dar vieną nepaprastąją situaciją, tik jau pasaulyje – Glazge vykstanti JT klimato kaitos konferencija COP26 – besivystančių valstybių kova dėl pinigų ir nenoras atsisakyti iškastinio kuro. Pašnekovai – europarlamentarai Petras Auštrevičius (Renew) ir Juozas Olekas (S&D ).

Europos klubo diskusijoje – Juozas Olekas, Petras Auštrevičius ir Vilija Kvedaraitė

Veiksmai prie sienos – Baltarusijos reketas ES?..

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje šimtai migrantų bandė jėga prasiveržti per sieną, situacija išlieka nerami, Lietuvos pasienio ruože įvesta nepaprastoji padėtis – pirmą kartą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Europos Sąjunga yra paskelbusi papildomas sankcijas ir pagalbą stiprinant sienų apsaugą, situacijoje jau „susigaudė” ir Lietuva, sako Europos Parlamento (EP) Socialistų ir demokratų frakcijos atstovas Juozas Olekas. 

„Dabar viskas stojasi į savo vietas, o įtampa aišku yra, žmonės su Baltarusijos karine technika žmonės vežami ir stumiami prie sienos, bet po kelių bandymų, situacija pradės rimti”, – viliasi J.Olekas. Nors įsijungęs ir  Rusijos prezidentas, tačiau anot J.Oleko, ėmusis reikiamų veiksmų ir parodant reikiamą poziciją, galima savo sienas apsaugoti.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius nusiteikęs ne taip optimistiškai. Anot jo, viskas prasidėjo gegužę ir diagnozė buvo teisinga, kad tai hibridinio karo bandymas, daromas sąmoningai. 

„Dabar matome, kad visi, kurie dabar užgulę sienas, nesvarbu, ar su Lenkija, ar ką buvo bandoma daryti kiekvieną naktį su Lietuva, jie surinkti ir atvežti, jiems mokama”, – sako EP frakcijos „Atnaujinkime Europą” atstovas. Problema Baltarusijoje, anot jo ne sprendžiama, o kuriama, Baltarusija ir yra problemos kilmės šalis.

„Aš nematau kol kas sprendimo ir nemanau, kad spaudimas nurims. Lukašenka gal ir turėtų kitus sprendimus ir būtų linkęs nuleisti garą, bet jam tikrai neleis Maskvoje. Padarytas Lavrovo pareiškimas, kuriame jis pareikalavo, kad Europos Sąjunga sumokėtų savotišką išpirką Lukašenkai dėl migrantų, kaip tai yra padarę Turkijos atveju”, – sako P.Auštrevičius. Anot jo, niekas nebekalba apie problemos kilmę, tačiau reikalaujama pinigų, kurie atlaisvintų Rusiją nuo būtinybės finansuoti Lukašenkos režimą, Minskui stokojant ir politinio tvirtumo, ir finansų.  

„Aš manau, mes dar matysime desperatiškus Baltarusijos sąskaita veiksmus, kuriuos diriguoja Rusija”, – svarsto P.Auštrevičius. 

Be politinės situacijos, hibridinio karo, itin sudėtinga humanitarinė situacija, užtikrinant žmonėms sąlygas pasienyje ir nelegalių migrantų stovyklose.  Organizacijos „Gydytojai be sienų” atstovai pasakoja apie baisius dalykus Lenkijos ir Baltarusijos miškuose, ieškantys pagalbos žmonės organizacijos atstovams rodo sužalojimus, kuriuos, anot jų, patyrė iš Lenkijos ir Lietuvos pasieniečių. Miško gūdumoje minusinėje temperatūroje nakvoja vaikai. Migrantų stovyklose Lietuvoje vyksta nežmoniški dalykai, žmonės mušami, išnaudojami, susidarę kastos. 

„Mums reikia atidžiau žiūrėti į humaniškąją pusę”, – sako Juozas Olekas. -„Vienu metu beveik kasdien įleisdavom žmonių dėl humanitarinių sumetimų, bet dabar, kai prasidėjo koncertinos tiesimas ir kiti dalykai, toks griežtesnis elgesys nėra visiškai teisingas”.

Pats bendravęs su stovyklas lankiusiais žmonėmis, jis sako, kad reikia saugoti sieną, tačiau dalį žmonių dėl humanitrarinių priežasčių reikėtų priimti. Jis primena ir ankstesnę migracijos krizę ES, kuomet migrantų srautai plūdo į pietų Europą ir Lietuva nebuvo itin solidari, tad dabar proga ištaisyti klaidą.

P.Auštrevičius įsitikinęs, kad tikrasis problemų mastas aiškėja tik dabar, nes ankstesni kelių dešimčių žmonių bandymai kirsti sieną buvo tik pradžia, tačiau nebuvo vykdomas toks žmonių stūmimas, kaip dabar prie Lenkijos sienos. Kad migrantai valdomi ir kontroliuojami Baltarusijos jau suprantama, sako europarlamentaras. 

„Šitas dalykas jau prasimušė į galvas, bet kitas sakinys, kuris pridedamas – bet ne migrantai yra kalti.” – piktinasi europarlamentaras, kas reikštų, kad reikia praleisti visus, kas nori.

Tačiau jis sutinka, kad reikėtų atrinkti tuos, kam reikalinga neatidėliotina  humanitarinė pagalba ir priimti – nebūtinai visam laikui.  

„Sakyčiau, kad ne tik valingas Lietuvos veidas čia veiktų, bet ir su žmogiškumo požymiais taip pat”. – sako P.Auštrevičius.

COP26 – ar tikrai bus tik „bla bla“ konferencija?

Glazgo vykstančioje Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 beveik 200 šalių antra savaitę tęsia diplomatines derybas dėl būdų spręsti pasaulio klimato šilimo problemą. Vienas svarbiausių akcentų girdėtų praėjusią savaitę – pinigai, kurie buvo pažadėti ir kurių negavo besivystančios šalys ir kurių dabar reikia keleriopai daugiau. 2009 metais Kopenhagoje vykusioje konferencijoje besivystančioms šalims buvo pažadėta 100 milijardų parama kovai su klimato kaita iki 2020 metų. Skaičiuojama, kad buvo skirta 80 milijardų įvairioms priemonėms.

Europos Parlamento delegacija, kuri atstovauja ne vieną šalį, bet visą ES, prisijungė prie susitikimo Glazge. EP pozicija ambicingesnė nei šalių narių, sako Juozas Olekas. 

“Netgi Lietuvos aš stebiu – mes pasirašėm vos vieną susitarimą, kurį diskutavo, neatrodo, kad labai iniciatyvūs esam”, – apgailestauja europarlamentaras. Anot jo, EP yra viena ryžtingiausių institucijų ir siekia, kad būtų įgyvendinti Paryžiųje 2015 priimti įsipareigojimai ir būtų tarpiniai įsipareigojimai, rodydami pasiekimus ir kad G20 valstybės rodytų lyderystę.

Pažadus dalinti lengviau nei juos įgyvendinti sako Petras Auštrevičius

“Bijau, kad ir Glazgo gali būti tuščių pažadų dalinimo vieta ir laikas”, – apgailestauja P.Auštrevičius. 

“20 didžiausių pasaulio ekonomikų, kurios buvo susitikę Romoje išmeta 80% tų dujų, kurios ir yra visa ko priežastis. Tai ar reikia tartis su visu pasauliu ir nuvažiavus į Glazgo bandyti tas ekonomikas, kad ir Lietuvos, kur penktas kablelis po nulio išmetimai  bandyti sutelkti ir vesti prie tiesos altoriaus, žinant, kad nei pinigų turi nei kartais supratimo?” – klausia europarlamentaras. Anot jo, kol šis dvidešimtukas nepasirašys įsipareigojimo su pridėtais planais ir investicijom, kurios turi atsirasti kasmet, tai likę 20 procentų nuo šimto jau galės susitarti. 

“Kai Rusija ir Kinija žaidžia po stalu ir nenori įsipareigojimų, nori toliau deginti anglis ir mesti metaną, kaip daro rusai, tai ir yra tokia velniava”, – kalba P.Auštrevičius.

Švedų aktyvistė Greta Thunberg kaip visada buvo itin griežta ir Glazgo konferenciją jau iš anksto pavadino nesėkme ir „bla bla bla“ šventė“.  Ar įmanoma dėl ko nors susitarti ir tikėtis, kai tokie skirtingi interesai ir vienos didžiausių pasaulio teršėjų neduoda pasižadėjimų dėl iškastinio kuro nenaudojimo? 

Klausykite daugiau podkaste!

Žiūrėti Europos klubo diskusiją
Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)