Virginijus Sinkevičius apie EK pristatytą „žaliąjį susitarimą“

Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai trečiadienį pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“ nacionaliniam biudžetui ir rizikuoja įklimpti į vidutinių pajamų spąstus, jeigu Europos Sąjungos (ES) lėšos sanglaudai mažės.

Vilijos Kvedaraitės pokalbis su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi, iš Eupoparlamento sesijos:

Virginijus Sinkevičius

2021 – 2027 metų ES daugiamečio biudžeto projekte siūloma, kad sanglaudos lėšos, skirtos mažinti atskirčiai tarp bendrijos narių, Lietuvai mažėtų maždaug 27 procentais.
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad toks sanglaudos lėšų mažėjimas „gali privesti Lietuvą prie tikrųjų vidutinių pajamų spąstų“, taip pat gali sulėtėti ekonomikos augimas.
ES šalių lyderiai naujam biudžeto derybų raundui susitiks vasario 21 dieną.

Žemės ūkis ir klimatas
Lietuva taip pat siekia, kad ES išmokos šalies žemdirbiams kuo greičiau pasiektų bendrijos valstybių vidurkį. Šiuo metu Lietuvoje ūkininkai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 eurų išmoką, ES vidurkis siekia 266 eurus. Pagal Europos Komisijos siūlymą, išmokos pirmaisiais metais netgi kristų, bet 2027 metų pabaigoje pakiltų iki 204 eurų.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sakė, kad sieks rasti naujų argumentų įtikinti ES šalis pritarti spartesniam išmokų augimui.
Pasak ministro, iš žemės ūkio sektoriaus bus daug reikalaujama prisidedant prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, todėl jam reikės pagalbos.
Jis pridūrė, kad sektorius jaučia nuoskaudą, kadangi „reikalavimai su klimato kaitos mažinimu yra identiški visoms šalims, o žiūrint į išmokų dydį mes esame lentelės pabaigoje“.
Komisija tikisi šiam tikslui įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį surinkti trilijoną eurų, taip pat bus kuriamas finansinis mechanizmas, kurio dalį sudarys lėšos iš ES biudžeto.
„Turbūt reikia sulaukti detalesnių skaičių, iš kur bus paimtos tos lėšos. Yra įvairių nuomonių, kad tai turi būti kitų fondų sąskaita, kitų šaltinių, esamų priemonių sąskaita, tačiau tai dar nėra galutinai patvirtinta“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Lietuvos vyriausybė skaičiuoja, kad įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams iki 2030 metų šaliai prireiks 14 mlrd. eurų, o iki 2050 metų – 41 mlrd. eurų.

Parengta remiantis BNS informacija

Komentarai

komentarai(-ų)