„Visus asmeninius norus reikia atidėt, jeigu norim būti viena stipriausių politinių jėgų Lietuvoje“, – sako į Darbo partijos pirmininkus kandidatuojantis V.Mazuronis

EP veda į partijų lyderius? Be keleto čia dirbančių jau kelintą kadenciją staiga gali atsirasti dar du. Europalamentaras Gabrielius Landsbergis, kuris buvo kaltintas, kad per greit įšoko į europarlamentą nepabuvęs politiku Lietuvoje, dar greičiau tapo Lietuvos konservatorių vadu.Valentinas Mazuronis – dar vienas smarkiai netikėtas posūkis, nors galbūt ir logiškai pamatuotas ir sudėliotas.Kad Darbo partijai reikia Valenteno Mazuronio, aišku daug kam, o štai atvirkščiai?
“Mano sprendimas logiškas ir nuoseklus”, – FM99 sako europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Anot jo, visai protingas būtų ir jo buvusios ir dabartinės partijų susijungimas.Prie Valentino Mazuronio iki šiol nelipo neigiamas Tvarkos ir teisingumo įvaizdis, veikiau kaip tik padėjo išsiskirti. Ar bus taip ir toliau?

MazuronisVisai nemažai daliai žmonių Darbo partija siejasi su neskaidria ar net nusikaltama veikla. “Etikečių klijavimo politikoje neturėtų būti, manau. Ryšių ir bylų su teisėsauga, deja, turėjo visos partijos”, – kalba didžiausiu eurooptimistu euroskeptikų frakcijoje save vadinantis europarlamentaras.
“Jie teisiami arba pateikti kaltininmai už galimus nusikaltimus … bet kuriuo atveju šie procesai jau yra teisme, šitie klausimai tegu susidėsto teisiniam lygmenyje”, – kalba V.Mazuronis. “Dabar partija, kuri turi daug gerų žmonių, turi brėžti brūkšnį ir kalbėti žmonėms apie realius darbus”, mano kandidatas į Darbo partijos pirmininkus. Europarlamentaras jau kovo mėnesį balsuojant dėl Viktoro Uspaskich neliečiamybes atėmimo susilaikė, ar tai reiškia, kad jau tada buvo susitarimas su Darbo partija? Kaip priėmė darbiečiai?

Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus klausykite pokalbyje iš Strasbūro  su europarlamentaru Valentinu Mazuroniu  kalbėjosi Vilija Kvedaraitė .

 

Dar viena pokalbio tema.

Europos Parlamentas įpareigojo ES valstybes sumažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą, nes jie teršia aplinką ir kenkia ekosistemoms.“Šios taisyklės bus naudingos visoms pusėms“, – pažymėjo EP pranešėja Margrete Auken (Žalieji, Danija). „Kalbame apie didele aplinkosauginę problemą. Milijardai plastikinių maišelių tampa atliekomis, teršia gamtą, kenkia žuvims bei paukščiams, todėl turime tai suvaldyti. Naujosios taisyklės leis kasmet sutaupyti 740 mln. eurų“, – kalbėjo pranešėja.Naujasis teisės aktas bus taikomas plastikiniams maišeliams, kurių sienelės storis mažesnis kaip 50 mikronų. Jie sudaro absoliučią daugumą ES naudojamų plastikinių maišelių. Tokie maišeliai gerokai rečiau panaudojami pakartotinai nei storesnieji.ES valstybės galės pasirinkti: arba užtikrinti, kad nuo 2020 m. vienam šalies gyventojui vidutiniškai per metus tektų ne daugiau kaip 90 įsigytų lengvųjų plastikinių maišelių, o nuo 2026 m. – ne daugiau kaip 40 maišelių, arba nuo 2019 m. juos apmokestinti.Kartu Europos Komisija turės išnagrinėti aerobiškai skaidžių plastikinių maišelių, kurie dėl juose esančių priedų suskyla į smulkias daleles ir taip teršia aplinką, naudojimo poveikį aplinkai. Be to, iki 2017 m. Komisija turės taip pat pasiūlyti biologiškai skaidžių ir kompostuojamų maišelių žymėjimo specifikacijas.2010 m. vienas europietis vidutiniškai sunaudojo beveik 200 plastikinių maišelių, iš kurių beveik 90 proc. buvo lengvieji. Tais pačiais metais daugiau kaip 8 mlrd. plastikinių maišelių tapo šiukšlėmis. Šie rodikliai kasmet didėja. Naujosios taisyklės jau suderintos su ES Taryba, todėl neliko kliūčių joms įsigalioti.

Komentarai

komentarai(-ų)