Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Seimas neturėtų kurti naujų komisijų aiškintis praeities įvykius.Jo teigimu, dėmesį reikėtų sutelkti į parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijų įgyvendinimą. Kurti naują parlamentinio tyrimo komisiją pasiūlė valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis sako, kad parlamentarai aiškintųsi ir prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą.FM99 studijoje pokalbis su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Vytautu Baku.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas atliktą darbą pavadinęs drąsiausiu tyrimu per 28-erius metus, į parlamentaro renginį atvykusiems alytiškiams Seimo narys pripažino sulaukęs kritikos iš „valstiečių“, kad netyrė konservatorių veiklos, ir įtikinėjo, jog niekas iš komiteto narių žiniasklaidai nenutekino garsiosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos.
Remiantis sociologinių tyrimų rezultatais, pastebima, kad Lietuvoje mažėja smulkiosios korupcijos, žmonės šiuo metu mažiau linkę duoti kyšį nei prieš 4–5 metus. Tyrimo „Eurobarometras 2017“ duomenimis, Lietuvoje iš visų Europos Sąjungos valstybių labiausiai mažėjo gyventojų korupcinė patirtis – net 17 procentinių punktų mažiau gyventojų nurodė, kad jiems teko matyti arba patirti korupcinių atvejų (2013 metais – 25 proc., 2017 metais – 8 proc.). Kalbant apie korupcijos suvokimą, ženkliai sumažėjo Lietuvos gyventojų, manančių, kad per pastaruosius trejus metus korupcijos lygis šalyje augo – 2013 metais taip manė pusė Lietuvos gyventojų, o 2017 metais – tik 32 proc. respondentų (ES vidurkis – 43 proc.).Tačiau kiti sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad stambiosios politinės korupcijos mastai Lietuvoje nemažėja ar situacija netgi blogėja. Tyrimo „Eurobarometras 2017“ duomenimis, politinės partijos užima antrą vietą tarp sričių, kuriose labiausiai paplitusi korupcija – taip mano 64 proc. Lietuvos gyventojų (2013 metais taip manė 43 proc. respondentų). Pasaulio ekonomikos forumo Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimo duomenimis, užfiksuotas didžiausias neigiamas Lietuvos reitingo pokytis, vertinant valstybės politikos formavimo skaidrumą – pastaraisiais metais Lietuva nukrito per 24 pozicijas – iš 35 į 59 vietą.
STT, siekdama įvertinti galimas grėsmes, užtikrinant tvarią antikorupcinę aplinką, atliko turimų duomenų analizę ir išskyrė 5 pagrindines priežastis, kurios leidžia asmenims, verslo subjektams ir kitoms interesų grupėms galimai neteisėtai veikti valstybės institucijas priimant sprendimus ir daryti įtaką politiniams procesams. Identifikuotos šios rizikos:
1. Neefektyvi politinių partijų finansavimo tvarka.
2. Nekontroliuojamas neteisėtas lobizmas.
3. Proaktyviai nekontroliuojami viešieji ir privatūs interesai.
4. Viešojo sektoriaus fragmentiškumas.
5. Nepakankamas žiniasklaidos vaidmuo kovojant su korupcija.
Trečiadienio popietę sausakimšoje Alytaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje V.Bakas teigė, kad dėl to, jog tyrimo išvadose nefigūravo konservatoriai, jis sulaukė kritikos iš kolegų „valstiečių“. Šie ketvirtadienį žada pradėti kurti naują komisiją, kuriai V.Bakas nepritaria. „Kritikavo, kad netyrėme „valstiečių“, „valstiečiai“, mano kolegos, mane kritikuoja, kad mes netyrėme konservatorių, socialdemokratai kritikuoja, visi yra šiek tiek nepatenkinti, bet kur yra fenomenas – visi balsavo už tyrimo išvadas“, – kalbėjo komiteto vadovas.
