Vytautas Garbenčius: „tas tikėjimas yra toks, kaip lemputė, kuri mažai kontakto turi su elektra ir karts nuo karto sužybsi“

Prenumeruokite ir klausykite tinklalaidžių platformoseApple podcasts | Spotify | Google podcasts | RSS|Breaker| Castbox |Overcast | Pocket Casts | RadioPublic

Apie klinikinę mirtį girdėję ko ne visi, tačiau patirti tenka retam. Štai kaip skamba klinikinės mirties apibrėžimas: mirties tarpsnis, trunkantis 5 – 6 minutes. Ištinka nutrūkus svarbiausioms gyvybinėms funkcijoms: netenkama sąmonės, sustoja širdis, dingsta pulsas, nutrūksta kvėpavimas. Tačiau dauguma organų ir ląstelių dar būna gyvi, ir laiku atlikus reanimaciją, organizmas atsigauna. 

Vytautas Garbenčius, daugeliui alytiškių žinomas žurnalistas pokalbių laidoje „Papasakok man“ su Vija atvirai papasakoja apie patirtą gyvenimo, o gal net galime sakyti, mirties įvykį. Taip, jis išgyveno klinikinę mirtį.  

Patyręs avariją Vytautas atsimena, kad bandė stotis, norėjo eiti, tačiau šiandien džiaugiasi, kad draugai neleido to padaryti. Atsimena, kad ir greitoji medicinos pagalba važiavo labai ilgai, vėliau atmintyje iškyla tai, kad atvykę medikai jį tarsi „nurašė“, o tada… Nieko.

Vytautas Garbenčius su studijos svečiais

„Nespėji apie tai pagalvoti, tiesiog nėra laiko apie tai pagalvoti. Tu negalvoji, nežinau, bent jau man tai nebuvo taip, kad galbūt mirsiu arba mirsiu. Nebuvo to momento, nebuvo tos akimirkos. Tiesiog, viskas vyko staigiai ir jau post factum“, – taip apie patirtą klinikinę mirtį pasakoja Vytautas.

O kaip gi, mirę giminaičiai, kurie neva ateina pasitikti, tunelis, šviesa jo gale? Apie tai rašomi pseudomoksliniai straipsniai, liudija klinikinę mirtį patyrę žmonės. 

 „Nebuvo ten to tunelio, nebuvo šviesos, buvo šviesa, bet tikrai ne tunelyje. Tiesiog buvo toks iš tamsos įėjimas į šviesą ir po to atsimerkimas“, – dalijasi išgyvenimais Vytautas.

Vytautas Garbenčius

Nejučia susimąstai, kaip gyvenimą, suvokimą, galop tikėjimą keičia toks ypatingas patyrimas. Vytautas atsako atvirai: „Iki eismo įvykio galėjau sakyti, kad esu tikintis (aš netikiu bažnyčia ir netikiu kunigais, nes turiu savo patirčių su kunigais). Aš tikėjau Dievu, o dabar, sakyčiau, tas tikėjimas yra toks, kaip lemputė, kuri mažai kontakto turi su elektra ir karts nuo karto sužybsi“. Štai ir viskas, štai ir visa mistika. Nepamatęs tunelio Vytautas suprato kai ką kita: „Pamačiau, kad nieko nėra ir suvokiau, kad skauda labiausiai artimiesiems, kurie lieka čia ir visa tai turi išgyventi“.

Pasiklausykite pokalbio apie patirtis ir suvokimą, kuris ateina apsilankius ten, iš kur, paprastai negrįžtama. Saugokite save ir vieni kitus, juk labiausiai skauda tiems, kas lieka.

„Papasakok man“ laida dalinai finansuojama Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.

Komentarai

komentarai(-ų)