Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Savaitės temoje FM99 studijoje vieši „Šilumos tinklai“ direktorius Mindaugas Neverdauskas :
Panašu, kad tikros žiemos jau nelabai sulauksime, tad pašnekovas paklaustas, ar tokia šilta žiema keičia jų, „Šilumos tinklų“ darbą, direktorius atsako, kad jų darbo nekeičia, tik kažkiek įtakoja jų pajamas. Pasak jo, jau dabar matoma, kad šiluminės energijos pardavimai bus mažesni, nei buvo suplanuota. Jau dabar galvojama, kaip sumažinti kaštus. Pasak M.Neverdausko: „Bus iššūkių“.
Tarp penkių didžiųjų miestų sausio mėn. mažiausia už šilumą moka Vilniaus, daugiausia – Panevėžio gyventojai.
Sausio mėn., palyginus su gruodžiu, šilumos kaina nežymiai (0,97 proc.) mažėja AB „Klaipėdos energija” aptarnaujamiems vartotojams (2020 m. sausio mėn., palyginus su 2019 m. sausio mėn., kaina mažėja 13,87 proc.). AB „Panevėžio energija” aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėja 3,20 proc. (2020 m. sausio mėn., palyginus su 2019 m. sausio mėn., kaina mažėja 13,41 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai” aptarnaujamiems vartotojams – 3,27 proc. (2020 m. sausio mėn., palyginus su 2019 m. sausio mėn., kaina mažėja 14,75 proc.), AB „Kauno energija” aptarnaujamiems vartotojams – 4,38 proc. (2020 m. sausio mėn., palyginus su 2019 m. sausio mėn., kaina mažėja 16,25 proc.), AB „Šiaulių energija” aptarnaujamiems vartotojams – 4,86 proc. (2020 m. sausio mėn., palyginus su 2019 m. sausio mėn., kaina mažėja 11,38 proc.).
Šilumos kainų pokytį didžiuosiuose miestuose iš esmės lėmė kuro (biokuro ir gamtinių dujų) ir / ar iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjamos šilumos kainų pokyčiai. Alytaus „Šilumos tinklai“ – 8 –oje vietoje.
Praėjusiais metais buvo kalbėta, kad ko gero atėjo laikas, kai vartotojas apie šilumos kainą negalvoja. Vis dėlto dar daug namų yra nerenovuotų, pasak specialistų tokiais tempais kaip dabar, renovacija bus baigta tik po 100 metų. Pasak direktoriaus, orint geresnių rezultatų, gyventojams reikia daugiau šviečiamosios informacijos, suvokimo, kad tai yra mūsų turtas, kad jį reikia prižiūrėti, rūpintis, reikia atnaujinti ir investuoti. „Tai panašu į gyvenimą nuosavame name – daugiabutis taip pat yra namas, kuriam reikia priežiūros. Į renovaciją reikia žiūrėti, ne tik kaip į investavimą, bet ir kaip ir į pastato būklės atnaujinimą“.
Norint poveikio ir pažangos, žmonėms reikia suprasti, kad tai ne tik atnaujinimas, bet ir investicija į jų turtą.
Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2018-aisiais lenkė Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį. Iš atsinaujinančių šaltinių Lietuvoje 2018 metais pagaminta 24,4 proc. visos suvartotos energijos – 1,6 punkto mažiau nei 2017-aisiais, rodo paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 18 proc. (2017-aisiais – 17,5 proc.).
Latvijoje šis rodiklis per metus padidėjo 1,3 punkto iki 40,3 proc., Estijoje – 0,9 punkto iki 30 procentų. Didžiausia tokios energijos vartojimo dalis 2018-aisiais buvo Švedijoje – 54,6 procento.
ES iki 2020 metų tikisi pasiekti 20 proc. energijos iš atsinaujinančių šaltinių vartojimo ir bent 32 proc. iki 2030-ųjų.
Energijos vartojimas, tai nėra vien tik šiluma – tai ir elektra, ir transportas ir kt šaltiniai. Žiūrint iš šilumos ūkio pusės, tai maždaug apie 80 proc. Lietuvos šiluminės energijos, pagaminama iš atsinaujinančios energijos. „Šilumos tinklų“ direktorius sako, kad „tai labai dideli skaičiai.“
Seimui sugriežtinus taršos kontrolę, bent jau Alytaus šiluminininkams tai nėra aktualu. Pasak M.Neverdausko jų, kanalizuojamas, jei kalbant apie vandeni, vanduo keliauja į miesto nuotekas, tą procesą prižiūri jų cheminė laborantė. „Pas mus nėra technologinių procesų, kurie būtų užteršti“. „Tai to užterštumo nėra, išmetimai reglamentuoti jau ne vieneri metai“.
Žinoma ateityje „Šilumos tinklai“ susidurs su nauju iššūkiu. Nuo 2023 metų Alytuje esantys dujiniai katilai nebegalės dirbti, jie tiesiog bus per seni ir nebeatitiks keliamų reikalavimų.
Dujinių katilų atnaujinimas kainuos, „tai bus didelė investicija“, tačiau žiūrint į ilgalaikę investiciją tai atsipirks. Reikia žiūrėti į ateitį. Pagal jų atliktus skaičiavimus per 15 metų susitaupys „apie 6 mln. eurų, kai investuoti reikės tik 3 mln.“, tačiau nauji katilai turės efektą, dujų suvartojimas sumažės 10 proc.
