Zita Mažeikinė: „moterys savo laidotuvėmis rūpinasi labiau nei vyrai“

Na, prisipažinkite, juk esate nors kartą gyvenime pagalvoję apie tai, jog po mirus nebus jokių rūpesčių. Ir žinote ką? Jūs labai suklydote. Yra tam tikri rūpesčiai, kurie prasideda būtent po mirties. Skamba bauginančiai? Nesibaiminkite, kaip Vijos pašnekovė Zita Mažeikienė sako: „Bijoti reikia gyvųjų, o ne mirusių“. Kažin ar Alytuje atsirastų kas nors, kas laidojimo versle yra išdirbęs ilgiau už Zitą, juk jos darbo patirtis viršija keturis dešimtmečius. Dar visai jaunutę Zitą, į šį darbą paskatino eiti jos tėtis. Tokios karjeros galimybės jos nežavėjo, tačiau moteris įsiklausė į tėvo patarimą ir šiandien nei kiek to nesigaili.

Moteris laidoje atvirai pasakoja apie savo patirtis, apie besikeičiančias tradicijas ir darbuotojų atsakingumą.

Zita Mažeikienė

Nepraleisite įdomių pokalbių prenumeruodami mūsų tinklalaidę  Apple podcasts | Spotify | Google podcasts | RSS

Jeigu sovietiniais laikais mirusieji į amžiną kelionę būdavo palydimi girtų duobkasių ir ne blaivesnių pučiamųjų orkestro muzikantų, tai šiandien Zita dėkoja savo darbą atsakingai atliekančiam personalui, kuris padeda žmonėms skaudžiausiujiems metu. Net sunku įsivaizduoti, kiek specialistų darbuojasi laidojimo versle: nuo užsakymų priėmėjų iki kūno paruošėjų, kurie padarys mirusiajam ir tinkantį  progai makiažą. Profesionalų rankos išsprendžia daug rūpesčių. Mirusiojo apdarai, avalynė, karsto dizainas, urna pelenams,  gėlės, giesmės, muzika, dėl visko susitarsite vienoje vietoje.

O mados!  Jei dar nesate susidūrę su artimųjų laidojimu (ačiū dievams) ir nebuvote užsukę į specialiųjų prekių butiką, tai patikėkite, apsilankę jame pamatytumėte, tai ko dar nematę. Pakabos nukabintos prašmatniausiomis suknelėmis, kostiumais, čia yra ir šaliai, pirštinės bei nosinaitės. Įvairiausių modelių ir kainų prekės.

Pasak Zitos, seniau moteris į paskutinę kelione puošdavo tamsesnių spalvų, iš prabangių aksomo audinių siūtomis sukniomis, tačiau nūdienos mados paprastėja, o apdaruose vyrauja pastelinės spalvos, bateliai derinami prie suknelių, aptraukiami tokia pačia, kaip suknelė medžiaga.

„Bijoti reikia gyvųjų, o ne mirusių“

Atsiranda ir ponių, kurios dar gyvos būdamos užsuka nusipirkti suknelės paskutinei savo kelionei. Ponia Zita į tai žiūri labai natūraliai ir supratingai. Sako, jog tai būdinga moterims, nes vyrai ne taip preciziškai rūpinasi savo laidotuvėmis.

Apie  laidojimo tradicijų ypatumus, papročius ir madas sužinokite paklausę laidos „Papasakok man“ su Vija įrašą.

Taip pat skaitykite: Darius: „Kasmet švenčiu savo antrą gimtadienį“

Komentarai

komentarai(-ų)