Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox
Žuvinto biosferos rezervate aptikta nauja, iki šiol neregistruota žinduolių rūšis – paprastasis meškėnas Procyon lotor. Žvėrelį rezervato reindžeris rado žuvusį po susidūrimo su transporto priemone pakelėje šiauriniame rezervato pakraštyje, ties pat Dzūkijos ir Suvalkijos riba spalio pradžioje. O jau spalio 11 dieną Žuvinto rezervato darbuotojai vaizdo stebėjimo kameromis užfiksavo dar vieną meškėną.
Žuvinto biosferos rezervato vyresn. reindžeriui Gintarui Baubliui pavyko aptikti daugiau šios rūšies individų. Žuvinto gamtiniame rezervate ties Grinkiškių k., Alytaus r. sav., ties pat pelkės riba ant žvėrių nutreplento tako spalio 11 d. stebėjimo kamera nufilmavo maisto ieškantį guvų, gerai įmitusį meškėną. Takas, kuriuo be meškėno vaikščioja briedžiai, stirnos, usūriniai šunys, lapės ir katinas, yra nutolęs kiek mažiau, nei 2 km nuo pakelės, kur rastas pirmas registruotas transporto priemonės numuštas žvėrelis. Gamtinio rezervato pakraščių medžių guotai ir miškeliai su šalia esančiomis negyvenamomis sodybomis, senais sodais galėtų visiškai tikti šiai rūšiai.
Nauja rūšis gamtininkams dažniausiai sukelia atradimo džiaugsmą. Tačiau tik ne šiuo atveju. Iš pažiūros gražus ir simpatiškas gyvūnas visiems, kurie bent kiek nutuokia apie gyvąją gamtą yra lyg pavojaus signalas – mūsų šalyje įsitvirtina dar viena pavojinga invazinė rūšis. Lietuvos natūrali gamta jau kenčia nuo kanadinių audinių, usūrinių šunų, o naujokas meškėnas kėsinasi užimti tą ekologinę nišą, kurioje ankstesnieji net nebandė plėšikauti, ir daro tai kur kas sėkmingiau.
Tikrai žinome, kad meškėnų prieš metus rasta Kuršių nerijoje, pasirodė žinučių apie jų stebėjimus kitose Lietuvos vietovėse, nors nepaneigiamų įrodymų ir nebūta. Mūsų pietvakarių kaimynėse šalyse meškėnas žinomas ne pirmą dešimtmetį. Lenkijoje jis plinta iš vakarų – Vokietijos, kur prieškary įveistas (dabar jo populiacija Vokietijoje viršija milijoną). Baltarusijoje sovietmečiu jis irgi įveistas pokaryje kaip kailinis žvėrelis. Prieš kelis metus meškėnas aptiktas Beloviežo girioje.
https://www.facebook.com/1073706359359689/videos/1609878142409172/?fref=ts
Šios iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšies invazija Europoje yra viena sparčiausių. Vislus, beveik neturintis natūralių priešų, puikiai prisitaikantis gyventi urbanizuotose vietovėse, žvėrelis gausėja ir savo gimtinėje, ir mūsų kontinente. Taip, kaip ilgėja nuo jo kenčiančių ir sparčiai nykstančių gyvūnų sąrašas.
Meškėno grobiu gali tapti viskas, kas juda ir yra mažesnis už jį. Žvėrelis puikiai laipioja medžiais, todėl pasiekia paukščių lizdus – ir perinčių drevėse, ir sukančių atvirus lizdus. Kurtiniams, tetervinams, kitiems ant žemės perintiems paukščiams jis irgi yra tikra nelaimė. Be paukščių maitinasi smulkesniais žvėreliais, varliagyviais, ropliais, bestuburiais. Kaip ir usūrinis šuo, meškėnas suėda daug augalinio maisto – uogų, vaisių. Todėl medžiotojų pamiškėse įrengtos šernų viliojimo vietos su kukurūzų grūdais tiks ir meškėnui.
Meškėnas yra įtrauktas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Tokius gyvūnus leidžiama medžioti neribojant jų amžiaus, dydžio ir kiekio. Gyvų invazinių organizmų įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas. Juos draudžiama transportuoti gyvus, sugavus paleisti ar perkelti į kitas vietas. Meškėnus sukontroliuoti galima tik bendromis pastangomis. Norėtųsi, kad pastebėję šios rūšies žvėrelius laiku informuotumėte medžiotojus, aplinkosaugininkus ar saugomų teritorijų pareigūnus.
