Klausyti gyvai

13:35 - 15:00

Ši diena muzikos istorijoje

Lietuvos atstovų darbo pradžia Europos Parlamente jų pačių lūpomis: Vilija Blinkevičiūtė, Andrius Kubilius, Liudas Mažylis

Liepos pradžioje Europos Parlamentas (EP) susirinko į pirmąjį 9-os kadencijos posėdį. Naujus europarlamentarus prie būsimų iššūkių pratinti prie parlamento pastato iškart pasitiko minia katalonų, kurie suvažiavo protestuoti dėl trijų savo išrinktų europarlamentarų, negalėjusių čia atvažiuoti, nes Ispanijos vyriausybė nepateikė jų, kaip laimėjusių rinkimus.

Pirmas darbas – išsirinkti Europos Parlamento pirmininką. Pateikti keturi kandidatai mažai priminė žvaigždžių paradą, daugumos pavardės nelabai kam ir girdėtos. Kaip ir laimėtojo – David Maria Sassoli, socialistų atstovo. Europarlamentarai maištaudami prieš šalių vadovų diktatą net neteikė Europos Vadovų Tarybos siūlomo kandidato bulgaro Sergei Stanishev, kuris būtų atstatęs šiokį tokį balansą vis dar “naujųjų” šalių atžvilgiu, bet rado kitus. Tiesa, išsirinkti nebuvo lengva, iš antro karto pavyko ir ne itin didele balsų persvara – surinkta 345 balsai iš 667 galiojančių biuletenių, pirmas balsavimas buvo 332 iš 662.

Į pirmąją sesiją susirinkę Lietuvos europarlamentarai, kaip ir visų kitų šalių, būrėsi į frakcijas, rinkosi komitetus, tvirtino jų sąrašus. Pirmosios EP sesijos Strabūre metu Vilija Kvedaraitė kalbino keletą mūsų šalies atstovų apie jų planus ir naujai išrinktą Europos Parlamentą. Tad pirmieji įspūdžiai ir ateities planai – tiesiogiai Lietuvos atstovų lūpomis.

 Vilija Blinkevičiūtė – Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijoje (S&D) dirbs trečią kadenciją.

 Apie darbą Europos Parlamente:

Vilija Blinkevičiūtė

 “Aš toliau dirbsiu tose srityse, kurioms atidaviau visą savo gyvenimą tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente, dirbsiu Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete ir taip pat Piliečių teisių ir vidaus teisingumo komitete. Aišku turiu ir vieną labai rimtą siekį dėl pozicijos, kurią norėčiau užimti – norėčiau Užimtumo ir socialinių reikalų komitete užimti pirmosios vicepirmininkės postą. Kol kas negaliu pasakyti ar tai pavyks, nes žinoma yra didelė konkurencija, tačiau tokie planai yra ir ta linkme stengiuosi dirbti.

O darbai svarbiausi, tai jie išlieka. Mes turim padaryti labai daug, kad žmonės turėtų kokybiškas, normaliai apmokamas, su rimtom socialinėm garantijom darbo vietas, tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje, tai yra labai svarbu. Vėlgi, kai žiūrim į didžiulę atskirtį Lietuvoje ir kitose kai kuriose ES valstybėse ir tam tikrą skurdo lygį, kiek žmonių turi nepakankamas pajamas netgi dirbdami, jaučiasi ties skurdo riba gyvenantys, negalėdami patenkinti būtiniausių savo poreikių, tai mes turėtume priimti labai rimtą sprendimą dėl minimalių socialinių garantijų, dėl minimalių gyvenimo standartų visos ES mastu, ir tai turėtume daryti dirbdami Užimtumo ir socialinių reiklaų komitete. Štai kodėl noriu tam komitete dirbti aktyviai ir turėdama tam tikrą poziciją, tą turim padaryti. Žinoma, iki šiol neišsprendėm labai rimto dalyko – moterų ir vyrų atlyginimų labai didelio skirtumo – apie 16 procentų jis skiriasi, kaip ir pensijos po to – vos ne 40 procentų. Ir aš vis labiau galvoju, ar čia nebus reikalinga tam tikrai direktyva, kaip privalomas teisės aktas, kad situacija tikrai keistųsi. Lygiai taip pat, kaip mes galim įveikti vaikų skurdą, šeimų, kai augina vaikus ir apie 20 mln. vaikų ES valstybėse skursta. Reiškia turime ieškoti sprendimų, kurie tą skurdą sumažintų ir net panaikintų. Mes buvom įsipareigoję strategijoje iki 2020 apskritai panaikinti vaikų skurdą, deja, tas nepadaryta. Vadinasi turime sukooperuoti bendras pastangas su europinėm lėšom, tiek ES fondų lėšas, tiek nacionalinių valstybių lėšas, tiek, be abejo, savivaldybių, ir kartu imtis būtinų priemonių.

FEMM Committee -Vilija Blinkeviciute, Antonio Tajani

Kitaip sakant, dirbsiu tose srityse, kuriom atidaviau visą savo gyvenimą ir labai norėčiau, kad po penkerių metų sakytumėm, kad Lietuvoje gyvenimo kokybė keičiasi į gerąją pusę ir kad jauni žmonės nenori išvažiuot iš Lietuvos, o atvirkščiai, nori gyventi Lietuvoje, kurti šeimas, gimdyti vaikus. Būčiau pati laimingiausia, jei pavyktų tai padaryti.”

 Apie katalonų teises ir jų protestą prie parlamento:

 “Na, aš nemanyčiau, kad čia yra vien tiktai Ispanijos, kaip šalies, reikalas, nes jis jau išėjo iš tų sienų, kad būtų vien tik Ispanijos valstybės dėl Katalonijos atsiskyrimo. Tačiau aš visąlaik labai atsargiai vertinu tokius dalykus. Kalbėjau su čia dirbančiais ispanais, ir išrinktais į Europos Parlamentą, matydama tokią didelę demonstraciją, čia jų tiek daug suvažiavusių su atributika, skanduotėm, vėliavom ir t.t. Ir nesiryžtu kažkaip vertinti, tačiau kiek žinau, gal dviem iš jų ir buvo galimybė atvažiuoti į Europos Parlamentą, tačiau čia yra daugiau politinis dalykas, jų kova už atsiskyrimą ir labai sunku būti teisėju. Reikia žinoti daug giliau, kokie procesai vyksta Ispanijoje, tuo pačiu ir Katalonijoje, ir tada priimti tam tikrus sprendimus. Gali būti, kad Europos Parlamente kažkas inicijuos vieną ar kitą politinę rezoliuciją, tada matysim, diskutuosim, žiūrėsim, tačiau tikrai nenorėčiau būti tas pranašas, kuris skaldo kokios nors šalies vienybę, tuo labiau, kad aš nesu tų reikalų ekspertė.”

 

Andrius Kubilius – Europos Parlamente pirma kadencija, kaip, beje, ir visi kiti Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijoje dirbsiantys Lietuvos atstovai.

EP President meets with the Prime Minister of Lithuania.

 Apie pirmus įspūdžius, primininko rinkimus ir galimybes šiam parlamentui susitarti:

Na, mes čia naujai patękę į Europos Parlamentą, dar tik bandom apsiprasti. Daug tokių techninių dalykų, dalinimasis į komitetus, pareigų komitetuose 

dėliojimasis. Pirmininko rinkimai jie, be abejo, yra pasekmė Vadovų Tarybos priimtų sprendimų, to vadinamo viso paketo dėl aukščiausių vadovų, tai aš vertinu, kad rezultatai rinkimų nėra blogi, kad patvirtintas primininkas be rimtesnių problemų. Tai, kad iš antro balsavimo, tai čia, matyt, yra įprastas dalykas. Kad tai vėl italas (iki šiol EP pirmininkas taip pat buvo italas – Antonio Tajani – red.past.) sakiau, gal čia italai turi kokį nors monopolį, nes Tajanis iki šiol buvo, dabar antras. O apie jį nieko negaliu pasakyt, nes tikrai nepažįstu, negirdėjau apie jį iki šiol, socialistų, socialdemokratų atstovas. Klausiausi jo įžanginės kalbos, man pasirodė visai neblogai sudėliota. Kaip jam seksis organizuoti darbą, tai turbūt gali tik veteranai pasakyti. O klausimas yra iš tikrųjų, ar pavyks patvirtinti visą tą paketą, kuris sutartas, nes parlamente svarbiausias darbas bus, be abejo, naujosios pirmininkės tvirtinimas.”

 

Apie kandidatę į Europos Komisijos pirmininkės postą Ursula von der Leyen:

Mes ją šiek tiek žinom iš jos darbo Vokietijos Krašto apsaugos ministre, jos vadovavimo metu Vokietija padarė svarbius sprendimus, atsirado Lietuvoje vokiečių kariuomenė, kaip NATO kariuomenė. Tai žinom jos poziciją mums svarbiais klausimais, ir dėl Rusijos grėsmės, ir taip toliau, tai mes neturim kažkokių problemų balsuot už ją. Klausimas, ar už ją balsuos kitos frakcijos – kaip socialistai ar liberalai, nes vakar girdėjosi daug nepasitenkinimo ir iš pačios Vokietijos socialistų, socialdemokratų, kad būtent jos kandidatūra buvo pasirinkta. Na mes irgi išlaikom tam tikro nepasitenkinimo, kad būtent Vadovų Taryba praktiškai sunaikino tą demokratinę procedūrą, kuri jau buvo pradėjusi klostytis Europos Sąjungoje, ypač skiriant Europos Komisijos pirmininką. Tai yra ta vadinama Spitzenkandidaten procedūra, kai pagrindinės partijos prieš EP rinkimus nominuoja savo kandidatą į EK pirmininkus ir po to laimėjusi partija turi teisę tą pirmininką ir paskirti. Šiuo atveju visiškai tas buvo sugriauta. Čia galima aiškintis, kiek prie to prisidėjo Prancūzijos prezidentas Makronas, kiek prie to prisidėjo Vyšegrado valstybių vadovai, tas pats Orbanas, Lenkijos pozicija tokia panašiai buvo. Na tai tas visą procesą padarė tokį suveltą, be jokių taisyklių, be jokių demokratijos principų ir todėl be abejo mums tai kelia susirūpinimą. Kelia susirūpinimą ir dėl tolimesnės perspektyvos, o kaip atrodys Europos Sąjungos vadovybės formavimas dar po penkerių metų? Tai jau dabar chaoso nemažai buvo, dar po penkerių metų to chaoso gali būti dar daugiau. Aš jau vakar iškėliau frakcijoje siūlymą, kad iš tikrųjų reikėtų taip ir konstatuoti, kad Vadovų taryba savo veiksmais sugriovė tokį turintį demokratijos požymių principą ir dabar yra labai svarbu, jau patvirtinus naują Komisijos vadovybę, tartis ir ieškoti būdų, kaip įtvirtinti kokį nors, galbūt kitokį tos vadovybės formavimo principą, bet kad jis būtų demokratinis, ir kad jame būtų atsižvelgiama į rinkėjų nuomonę.”

 

Apie pagrindinius darbus Europos Parlamente:

Aš einu į Užsienio reikalų komitetą, nes man rūpi tęsti tuos darbus, kuriuos buvom pradėje jau Lietuvoj – tai parama Rytų partnerystės šalims, ypač toms, kurios siekia narystės Europos Sąjungoje. Turiu omenyje Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą. Mes jau apie tai čia nemažai kalbėjom, gali būti, kad teks ir vienokias ar kitokias pareigas šioje srityje užimti. Antra sritis man rūpinti, tai mūsų Lietuvos ir viso regiono, Centrinės ir Rytų Europos regiono ekonomikos vystymosi ateitis. Todėl einu į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą, nes mano įsitikinimu, mes visa ta naujoji Europa artėjam prie ilgalaikės stagnacijos laikotarpio ir mums reikia esminių permainų ekonomikoj, mums reikia, kad tų permainų mums padėtų siekti. Kartais mums neužtenka valios ar intelekto tokių permainų siekti ir jas realizuot, mums reikia, kad padėtu Europos Sąjunga, Europos Komisija, jos tam tikri paramos instrumentai kad būtų pritaikyti tam. Na, ir be abejo, mes vis dar turime nemažų energetikos problemų, tai todėl man tas komitetas rūpi ir ten irgi būsiu pagrindiniu nariu.”

 

Apie konkrečias užduotis sau:

Aš turiu, ypač tos pačios Ukrainos atžvilgiu, tai mes turim nemažai labai konkrečių projektų, jie jau stipriai pažengę mums dirbant iš Lietuvos. Tai ir vadinamasis Maršalo planas Ukrainai – kaip tik šiuo metu stiprus postūmis tam planui daromas Kanadoje, kur vyksta Ukrainos reformų konferencija. Mes iškėlėm naujus tikslus to plano įgyvendinime, siedami tai su Lietuvos antruoju pirmininkavimu ES 2027 metais. Bandysim burti kolaciją iš tų valstybių, kurios gali turėti panašų požiūrį ir kurios pirmininkaus dar iki 2027 metų – pavyzdžiui Lenkija 2025 metais, Švedija 2023, tai čia yra labai konkretūs dalykai, kuriuos mes siekiame įgyvendinti kartu su ukrainiečiais. Ukrainiečiai gerai žino mūsų planus, patys aktyviai dalyvauja jų realizavime, nes mums Ukrainos sėkmė yra raktas į žymiai didesnį mūsų regiono saugumą ir galų gale tam tikra prasme netgi raktas į pozityvesnes transformacijas pačioj Rusijoj, kur gal prireiks daug laiko, kad Rusija keistųsi į geresnę pusę, bet visa tai ateis tiktai per Ukrainos sėkmės pavyzdį.”

 

Dr.Liudas Mažylis – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, pirma kadencija EP

 Apie savo planus:

Aš tikiuosi, kad viskas sėkmingai baigsis ir savo svajonę – prestižinį ENVI (Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos) komitetą gausiu ir tada jau gilinčiausi visu rimtumu į aplinkosaugos, na ten ir sveikata, dar panašūs klausimai, reikalus. Labai atsakingas komitetas, nes jau šiandien parlamento pirmininko rinkimų kontekste girdėjosi – klimato kaita vienas svarbesnių dalykų. O per ką klimato kaitą kaip nors įtakot – išlakų mažinimas, CO2 efektą mažint, kaip? Iš karto kils atominės energetikos klausimas, tada Astravo klausimas iškils ir saugumo, tai yra nepaprastai atsakingi ir globalia prasme, ir politine prasme dalykai, kurie 5 metus kasdieną ir bus iššūkis. O jau kartu su Europos liaudies partijos frakcija, stumsim ir tuos jau įprastinius dalykus – energetika, kur jau mums buvo svarbi ir tebelieka, ir žinoma Rytų kaimynystę, ten aš irgi ruošiuosi įsijungti, čia jau vadinamosios delegacijos, ne komitetai, tai čia irgi toks pareigos jausmas, su rytų kaimynais užsiimti kaip nors artimiau.”

 

Pirmieji įspūdžiai apie Europos Parlamentą:

Pirmas įspūdis – labai normalus įspūdis, kaip ir Europos forumuose įvairiuose vyko, turiu omeny, Europos Parlamento pirmininko ką tik įvykusį sėkmingą išrinkimą. Na šiek tiek gaila, kad nepavyko Europos liaudies partijos, kuri yra krikščioniškos demokratijos jėga centro dešinės, nepavyko įdiegti vadinamojo laimėjusio kandidato principo (Spitzenkandidaten), nes mūsų frakcija yra didžiausia, tai turėjo būti mūsų pasirinkimas, turėjome siūlyti Europos Komisijos pirmininką. Na tai iš dalies jau dėka susitarimų Vadovų Taryboje ir tokio postų skirstymo tarp daugelio institucijų, vistiek kažkiek tai tie susitarimai tarp politinių grupių dar veikia. Tai smagu, bet jaučiasi ir iššūkiai, nes Europos Parlamento vaidmuo -jis netampa ryškesnis negu praeitoj kadencijoj, o EP yra vienintelė institucija, kuri tiesiogiai žmonių renkama. Margas šitas parlamentas šiemet. Viena vertus – sudėtinga priimti, kad įvairios populistinės jėgos pateko, kita vertus, man ir jauku, kadangi tokių kaip aš, kurie pirmą kartą yra išrinkti į Europos Parlamentą, pasirodo yra net 63 procentai (naujausisi duomenimis – 61%, red.past), tai mūsų vos ne du trečdaliai naujokų, o Lietuvoj, čia jau gal vėlu prisiminti laikotarpį rinkiminį, kai pagrindinis, kur mano užkunkuliuodavo vidus, sakydavo – “tu patirties neturi”. Na tai dabar tokių kaip mes būsim, besimokančių, pasirodo yra daugiau kaip trys penktadaliai.”

Daugiau skaitykite:

Lietuvos atstovų darbo pradžia Europos Parlamente jų pačių lūpomis: Petras Auštrevičius, Aušra Maldeikienė, Bronis Ropė. Ir kodėl A.Maldeikienė nepateko pas žaliuosius?

Europos Parlamento pirmininku išrinktas David Maria Sassoli

Rusijai sankcijos pratęstos, grėsmė pripažinta, dėl kandidatų į aukščiausius ES postus sutarta nesutarti

Kas užims aukščiausius Europos Sąjungos postus ateinančius penkerius metus

Kitos naujienos

Brangūs mažieji ir jaunieji bičiuliai, sveikiname su Šv. Velykomis!!! Apkabinam ir džiaugiamės su...

Šiandien, kovo 29-ąją, Rotušės aikštėje vyks Lietuvos įstojimo į NATO 20-ųjų metinių minėjimas ir Didžios...

Velykos jau čia pat: pasidalinkite savo namų puošybos idėjomis! Velykos – tai ne tik pavasario at...

Alytaus m. savivaldybė informuoja apie eismo ribojimus dėl eisenos.