Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Naujausiame Europos klube – kaip didžiosios platformos tvarkosi su dezinformacijos srautais ir kas vyksta Afganistane? Europos Parlamentas pradėjo rudens darbus sudėtingoje atmosferoje ir už ES sienų, ir viduje. Laidoje – Gunnar Wiegand iš ES Išorinės veiksmų tarnybos bei Luca Nicotra, JAV pilietinės visuomenės judėjimo „Avaaz“ atstovas.
Jungtiniame EP komitetų posėdyje situacijos Afganistane rimtumą išdėstė Gunnar Wiegand iš Europos Sąjungos Išorinės veiksmų tarnybos. Be kitų problemų, Afganistanas praktiškai neturi pinigų jokioms paslaugoms visuomenei teikti. Kone 80 procentų šalies biudžeto sudarė užsienio fondai.
Trečiadienį, dieną po JAV karinių pajėgų išvedimo iš Afganistano, EP Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetai bei EP delegacija ryšiams su Afganistanu vertino augančią įtampą po Kabulo oro uoste įvykdytų išpuolių, kurių metu žuvo dalis šalį bandančių palikti žmonių.
Gunnar Wiegand džiaugėsi, kad Europos Sąjungai pavyko evakuoti bendradarbius afganus su šeimomis, tačiau sustojus evakuacijai per Kabulo oro uostą, dingo galimybė išvykti daugeliui kitų vietos žmonių, kuriems gresia pavojus. Tiesa, ieškoma kitų galimybių evakuacijai bei stebimos kai kurių šalių derybos su Talibanu.
“Tarp Turkijos, Kataro ir Talibano vyksta derybos, stengiantis vėl atidaryti oro koridorių. Siekiama užtikrinti evakuacijos galimybę, kitaip sakant, teisę laisvai keliauti tiems afganistaniečiams, kuriems kyla pavojus, ir kurie nori tai padaryti. Įskaitant anksčiau dirbusius ES misijose, nevyriausybinių organizacijų darbuotojus, žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės aktyvistus”, – europarlamentarams aiškino ES Išorinės veiksmų tarnybos atstovas.
Afganistanui gresia badas
Padėtis Afganistane jau iki šių įvykių buvo labai prasta, dabar ji gali tapti katastrofiška, sakė G.Wiegand, nes šalis visiškai priklausoma nuo pinigų iš užsienio, kurių dabar neteko.
“Fondai, kuriuos tarptautinė bendruomenė užtikrino, sudarė 77 procentus Afganistano civilinio biudžeto ir 100% karinio. Šie fondai dabar neprieinami, kaip ir Centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo finansavimas. Tai smarkiai smogs gyventojams ir turės įtaką Talibano galimybėms valdyti valstybę”, – pasakojo G.Wiegand.
Anot jo, ES privalo rasti kelius humanitarinei pagalbai, kitaip grės migracijos krizė – išvykti iš šalies nori trisdešimt procentų jos gyventojų, o tai reiškia – 15 milijonų žmonių.
Apie galimus migracijos srautus iš Afganistano į Lietuvą šią savaitę Pietų Lietuvoje lankęsis prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad rūpinasi, kad skrydžių iš tų regionų būtų mažiau ir siunčia signalus, kad sąlygos čia ne itin patrauklios. Dar kalba apie statomą sieną su Baltarusija.
Virš 50 proc. Afganistano gyventojų yra jaunesni nei 15 metų amžiaus. Per pastaruosius du dešimtmečius, nepaisant didelių ekonominių sunkumų, šalies gyventojų skaičius praktiškai padvigubėjo ir dabar sudaro apie 40 milijonų.
Todėl šios šalies migracijos potencialo pervertinti neįmanoma, sako EP delegacijos su Afganistanu vadovas europarlamentaras Petras Auštrevičius. Afganistaną palikti sieks ne tik Vakarų remtos buvusios Afganistano Vyriausybės tarnautojai ar Vakarų karinėms pajėgoms talkinę žmonės, bet ir jaunuoliai, negyvenę Talibano valdymo laikotarpiu.
Siekiama reguliuoti skaitmenines paslaugas
Dar viena įdomi šios savaitės tema – Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA). SPA bus taisyklių rinkinys visoms skaitmeninėms paslaugoms, įskaitant socialines medijas, internetines prekyvietes ir kitas Europos Sąjungoje veikiančias interneto platformas.
Specialusis komitetas užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais svarstė Skaitmeninių paslaugų akto pasiūlymus, kaip apsaugoti demokratinius procesus ES.
Luca Nicotra, JAV įsikūrusio pilietinės visuomenės judėjimo „Avaaz“ kampanijų vadovas pristatė tyrimų rezultatus, apie socialinių tinklų algoritmų galią ir trečiųjų šalių kišimąsi į europinius rinkimus.
Anot jo, pastarųjų metų tendencijos labai panašios ir visų tyrimų rezultatai rodo tą patį – viską reguliuoja algoritmai ir būtent jais naudojasi užsienio jėgos, norinčios kištis į demokratinius procesus ES.
“Tai pirmas kartas istorijoje, kai saujelė nereguliuojamų algoritmų nusprendžia ką matys milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien, kai jie pabunda ar kai važiuoja į darbą ir būtent čia nusitaiko bet kokia užsienio jėga, norinti įsiterpti į demokratinius procesus Europos Sąjungoje”, – pasakojo Luca Nicotra.
Jis pristatė keletą naujausių tyrimų, kurių rezultatai stulbinantys – svarbiose šalims situacijose stambiausiais medijų žaidėjais tampa visai ne tie, kas turėtų būti.
“2021 metais Vokietijoje tebevykstant rinkimams, „Russia Today” tapo didžiausiu feisbuko žaidėju Vokietijoje, didesniu nei Bildt ar Der Spiegel. Ir būdas kaip jie tai padarė – platinandami negatyvią informaciją apie vakcinas – 7 iš dešimties populiariausių straipsnių kuriuos jie platino, buvo šia tema”, – atskleidė L.Nicotra.
Anot jo, tai ne naujas fenomenas, panaši situacija buvo Prancūzijoje per „geltonųjų liemenių” streikus.
“Tuo metu Prancūzijoje darytas tyrimas Youtube, parodė, kad „RT France” (Russia Today) turėjo daugiau peržiūrų, apie šį specifinį įvykį, kuris buvo labai svarbus Prancūzijos politikoje, negu Le Monde, l”Observatoire, France 24, La Figaro”, – sakė pilietinės visuomenės organizacijos atstovas.
Socialinių tinklų platformos buvo raginamos keisti savo algoritmus, reaguojant į šiuos tyrimus, bet naujausi prieš keletą savaičių daryti “Avaaz” tyrimai rodo, kad net ir su COVID19 susijusiu turiniu situacija labai panaši.
“Vis dar įmanoma Facebook’e, jei draugai pasiūlo ar pamėgsta kokį nors antivakserišką puslapį, algoritmas pradeda siūlyti dar daugiau antivakseriško turinio”, – naujausius rezultatus pasakoja Luca.
L.Nicotra teigia, kad būtina keisti Skaitmeninių paslaugų akto 26 straipsnį, nes ten kalbama apie švelnesnes priemonės, kurios būtų taikomos kenksmingam, bet legaliam turiniui. Anot jo, tyrimai rodo, kad reikia žiūrėti ne į platformų pažeidžiamumą, nes dezinformacija nėra sistemos klaida, tai šių platformų dizaino ypatybė.
“Algoritmas turi įvertinti poveikį visoms žmogaus teisėms, kad būtų užkirstas kelias neproporcingai dezinformacijos sklaidai. Tai veda prie platformų dizaino keitimo, todėl 26 straipsnio keitimas yra būtinas, kad SPA būtų efektyvus”. – tikina L.Nicotra. Skaitmeninio paslaugų akto 26 straipsnis kalba apie platformų monitoringą ir rizikas.
Kita pamoka – skaidrumo trūkumas. Nors platformos daug kalba apie skaidrumą ir jį deklaruoja, tačiau, anot Luca, tai nėra tas skaidrumas, kurio reikia. Pavyzdžiui, visuomenei vis dar nežinomas dezinformacijos kiekis ir kiek bei kokių veiksmų ėmėsi platformos, su tuo kovodamos, niekas nemato tų veiksmų kokybės.
“Naujausiame tyrime apie COVID19 dezinformaciją mes matome, kaip vienoje platformoje didžioji dalis informacijos, kur nepriklausomų šaltinių patikrinti faktai, vis dar nerodoma. Dezinformacija pateikiama be jokių perspėjimų žiūrovams, be jokių komentarų ir tai labai pavojinga”, – perspėja L.Nicotra.
Be to, egzistuoja dideli skirtumai skirtingomis kalbomis, tad net kai teisingos taisyklės yra pritaikomos, jos nebus taikomos iškart visomis kalbomis.
“Pavyzdžiui ispanų kalba, nors anksčiau platformų veiksmų prieš dezinformaciją kiekis buvo labai panašus kaip itališkose, bet dėl milžiniško spaudimo, ypač per JAV rinkimus, šia kalba platformos gerokai pasitaisė, ir tai rodo, kad skaidrumas gali būti efektyvus”, – sako „Avaaz” atstovas.
Skaitmeninių paslaugų aktą Europos Komisija pristatė 2020 pabaigoje, dabar dokumentas svarstomas Europos Parlamente, jam turės pritarti ir šalys narės.
Naujosios taisyklės turi geriau apsaugoti vartotojus ir jų pagrindines teises internete ir kurti sąžiningesnes ir atviresnes skaitmenines rinkas visiems.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/ arba klausykite čia:
„Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Autobusą Alytuje vairuojanti Jolanta: „viskas gerai, tačiau nepatogumų sukelia rekonstruojamos gatvės”
- Varėnos policija ieško dingusios merginos
- Kultūrinių patirčių festivalyje „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“ – kokybiškas ir kūrybiškas laikas jaunimui
- Eimanto Belicko filmo „Karta.EU” premjera Alytuje
- Šokių studijai „Primavera” – 30 metų!!! Švęskime ateidami į šokio spektaklį „Broliai Bliuzai grįžta“!
