Brexit sumaištis ir ateitis – su kuo susiduria lietuviai Jungtinėje Karalystėje ir dėl ko diskutuoja Europos Parlamentas

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts

Visos britų verslų problemos laikinos, Brexit’o gėris dar tik laukia, sako britų vyriausiasis diplomatas. Europos Parlamentas diskutuoja dėl brexitinio susitarimo, pasiekto prieš Kalėdas, o problemos žmonėms ir verslui jau prasidėjo. Darbo vizos lietuviams brangesnės, siuntiniai ir prekės brangsta ne tik lietuviams, visiems gyvenantiems JK, o sumaištis logistikoje su britais tęsis dar ne vieną mėnesį. Apie tai – Europos klube – klausykite.

Šlovingos dienos laukia po dešimties metų

Visos britų verslų problemos laikinos, tad nėra ko skųstis, reikia žiūrėti dešimt metų į priekį ir ne į Europą, o į tolimesnes besivystančias rinkas, ten visa ateitis ir viltis, pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) diplomatijos vadovas Dominic Raab. O ir visos problemos kyla dėl Briuselio.  Žodžiu visas Brexit’o gėris dar tik laukia. Kad iš Londono Sičio verslai kraustosi į Europos Sąjungą (ES) jis į tai žiūri skeptiškai, nes čia neva ES persivilioja kelis, taip pakendama savo konkurencingumui.

O tuo metu ES ir JK  susitarimas, kuris kol kas galioja preliminariai, nes nepatvirtintas Europos Parlamento, atnešė įvairių dalykų. 

JK ministras Michaelas Gove’as ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovič po praėjusios savaitės derybų Londone pakartojo „visišką įsipareigojimą“ laikytis Šiaurės Airijos protokolo. Nerimas buvo kilęs po ES sprendimo laikinai sustabdyti dalies prekybos susitarimo su Jungtine Karalyste po „Brexit“ galiojimą. 

Pavojus Airijos salos taikai

Europos Komisijai nutarus kontroliuoti COVID-19 vakcinų eksportą už Bendrijos sienų ribų – galėjo būti įvesta Airijos ir Šiaurės Airijos sienos kontrolė.

Du politikai sutarė ne vėliau kaip vasario 24 d. Sušaukti jungtinį komitetą, kuris prižiūri „Brexit“ pasitraukimo susitarimo įgyvendinimą, kad suteiktų „reikiamą politinį valdymą“. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen atsiprašė sakydama, kad toks pareiškimas buvo klaida, dėl kurios ji labai apgailestavo. 

Tačiau kai kuriose valstybėse narėse kilo pasipiktinimas dėl Didžiosios Britanijos bandymo pasinaudoti Komisijos klaida ir reikalauti bendro “permąstymo” viso susitarimo, kuris ir buvo sukurtas siekiant užkirsti kelią “kietai” sienai Airijos saloje. 

Airijos ministras pirmininkas Micheálas Martinas paragino ES ir JK vengti “apsižodžiavimų”, o ES vyriausiasis Brexit derybininkas Michel Barnier taip pat pareiškė, kad „sunkumus Airijos saloje sukelia Brexit, o ne protokolas“. „Protokolas yra sprendimas.” – sakė Barnier.

Protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos buvo sukurtas nuo pat derybų dėl išstojimo pradžios. Tiek Jungtinė Karalystė, tiek ES pripažino išskirtines Airijos salos aplinkybes ir sutarė, kad būtina apsaugoti 1998 m. Didžiojo penktadienio (Belfasto) susitarimą, išvengti realios sienos Airijos saloje ir išsaugoti taiką. Šis sprendimas buvo įformintas Protokolu dėl Airijos ir Šiaurės Airijos.

Europos Parlamentas turės pritarti susitarimui

Kas tuo metu vyksta Europos Parlamente – nuo sausio vidurio diskutuojama ir peržiūrimas visas susitarimas, pasakoja David Mcallister EO Užsienio reiklaų komiteto pirmininkas.

“Šios derybos vyko precedento neturinčiomis aplinkybėmis. Mes patyrėme didžiulį laiko spaudimą. Ir galų gale džiaugiuosi, kad turime šį susitarimą. (…) Parlamente dabar turime padaryti du dalykus. Vienas dalykas yra tai, kad mes diskutuosime ir priimsime rekomendaciją dėl susitarimo sutikimo. Taigi turėsime nuspręsti, ar norime palaikyti šį susitarimą, ar ne. Kita vertus, frakcijos parengs politinę rezoliuciją, kurioje mes išsamiai, tarkime, kaip Europos Parlamentas, kur šį susitarimą vertiname teigiamai, bet taip pat kur yra atvirų klausimų ir kur yra kritinių aspektų, kuriuos reikėtų bandyti išspręsti vėliau? Šiame susitarime yra keletas dalykų, kuriuos aš taip pat vertinu kritiškai, nors apskritai esu už. Labai gailiuosi, pavyzdžiui, kad Jungtinė Karalystė palieka programą „Erasmus plius“.

EP Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange aiškino, kad susitarimą dabar analizuoja, tačiau jame yra keistinų dalykų:

“Po pirmosios peržiūros pastebėjau du dalykus, žinote, mes labai kovojome, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, sąžiningos konkurencijos sąlygų užtikrinimas, kad nebūtų dempingo aplinkosaugos standartų, darbuotojų teisių ir darbo atžvilgiu. užimtumo standartai. Tai buvo pasiekta. Tačiau viena svarbi sritis, kuri iškrenta, yra mokesčių politika. Taigi teoriškai gali būti, kad Didžioji Britanija dabar Doveryje kuria specialią ekonominę zoną ir ten ima 0 procentų mokestį. Tai, be abejo, yra konkurencinis pranašumas ir turime pamatyti, kaip su tuo susitvarkysime. Antra, mes turime daugybę procesų, kurie dar nėra išsiaiškinti Europos pusėje, kaip jie bus įgyvendinti.”

Europos Parlamentas yra vienintelis parlamentas, balsuojantis už šį susitarimą.

Vizos lietuviams – brangesnės

Tuo metu Lietuvos diplomatinė tarnyba siekia, kad Jungtinė Karalystė atpigintų darbo vizas Lietuvos piliečiams, o dabartinę tvarką vadina diskriminacine.

Lietuvos, Estijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Slovėnijos piliečiams nuo šių metų pradžios taikoma 55 svarais didesnė vizų kaina nei kitų ES šalių piliečiams. Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad šį klausimą kelia tiek ES institucijose, tiek dvišaliuose santykiuose su Jungtine Karalyste, sakė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.

Britai teigia, kad vizų kaina skiriasi, nes Lietuva ir kitos keturios šalys nėra prisijungusios prie 1961 metų Europos Tarybos socialinės chartijos, numatančios supaprastintą darbo vizų išdavimą. Lietuvos diplomatai atkerta, kad tokie argumentai neįtikina, nes Lietuva, kaip ir kitos keturios ES valstybės narės, kurioms nepritaikytas mokesčio sumažinimas, yra prisijungusios prie modernesnės 1996 metų Europos Tarybos socialinės chartijos.

Pokyčiai prekyboje – po balandžio, logistikoje – iškart nuo sausio 1

Pirmieji pokyčiai prekyboje po „Brexit“ pasijus balandžio mėnesį, sako užsienio reikalų viceministras. Arnoldas Pranckevičius, Nuo balandžio 1 dienos reikės turėti specialius sertifikatus žemės ūkio ir maisto prekių eksportui į Jungtinę Karalystę. 

Nuo liepos mėnesio šios prekės į Junginę Karalystę galės atvykti tik per tam tikrus pasienio postus, kuriuose bus vykdoma prekių patikra, dar po metų reikės keisti maisto produktų ženklinimą – nuo 2022-ųjų rugsėjo.

Tuo metu norint į Jungtinę Karalystę eksportuoti pramonės prekes, iki kitų metų reikės gauti atitikties įvertinimo serfitikatus iš britų įstaigų, taip pat keisis ir atitikties ženklinimas. ES ir Jungtinės Karalystės susitarime buvo išsaugotos ir lygios konkurencinės sąlygos transporto sektoriui, kuris sudaro didžiausią Lietuvos paslaugų eksporto į JK dalį. 

Logistikos problemos užklupo įmones iškart po sausio 1-osios. Kaip sakė britų kapitalo įmonės UAB Haltex vykdančioji direktorė Gintarė Astrauskaitė, jiems Brexit įnešė daugiau sumaišties nei užklupusi pandemija – kroviniai stojo, niekas nežino kaip ir ką daryti, kokie dokumentai reiklaingi ir pan.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad po „Brexit“ įsigaliojus naujoms prekybos su Jungtine Karalyste sąlygoms, į šią šalį eksportuojančio Lietuvos verslo sąnaudos gali padidėti 3–5% dėl muitinės procedūrų, galimų papildomų mokesčių ir administracinės naštos.

Gyvenantiems JK daugiausiai problemų dėl siuntų

Problemas patiria ir paprasti JK gyvenantys piliečiai, sumaišties netrūksta perkant internetu, grąžinant prekes ar tiesiog siunčiant daiktus Lietuvą, pasakoja Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė.

Grąžinamos siuntos stovi sandėliuose po mėnesius, lietuvių mėgstamas būdas siųsti siuntinius per vežėjus irgi nežtikrintas, vežėjai nežino, ar reikalingos deklaracijos, kaip viską forminti ir pan. Klausykite pokalbį apie tai su Alvija.

Teisiškai Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos išstojo praėjusių metų sausio 31 dieną, bet iki 2020 metų pabaigos galiojo pereinamasis laikotarpis, kai Britanija tebesilaikė visų ES taisyklių. Tuo metu taip pat vyko įtemptos derybos su Briuseliu dėl laisvosios prekybos sutarties, galiausiai sudarytos per Kūčias. Šis pasiektas susitarimas dabar galioja preliminariai ir laukia EP palaiminimo.

Pirmasis susitarimas ne kuriantis, o ardantis santykius

JK ir ES susitarimas yra didžiausias dvišalis prekybos susitarimas istorijoje ir pirmasis šiuolaikinis prekybos susitarimas, išardantis, o ne kuriantis prekybos partnerystę, nustatantis ir apibrėžiantis barjerus tarp rinkų.

Sandoris apima rinką, kurios vertė 2019 m. buvo 905 mlrd. USD.

Susitarimas apima prekių ir paslaugų prekybą, tačiau taip pat investicijas, nuostatas dėl žuvų ir duomenų apsaugos.

Dokumentas  leidžia netaikyti tarifų ir kvotų prekybai, su sąlyga, kad jos atitinka vadinamąsias kilmės taisykles, kurios nustato, kiek produkto turinio turi būti gaunama iš šalies, saistomos susitarimo. Susitarimas suteikia galimybę ES ir JK nustatyti savo geografinių nuorodų taisykles, skirtas apsaugoti tam tikrame regione gaminamų maisto produktų kokybę ir ženklinimą.

Krovinių gabenimas taip pat palengvintas užtikrinant neribotą prieigą prie kelių ir oro susisiekimo, taip pat yra išsamių įsipareigojimų, kaip vykdyti  krovinių gabenimo oro transportu ir keleivių teises.

Numatyta būtinybė išlaikyti vienodas sąlygas abiems pusėms, tokią taisyklę daugelis ES valstybių narių pabrėžė kaip svarbiausią prioritetą. Vienodos sąlygos apiema tokias sritis kaip klimato kaita ir darbo teisės, mokesčiai ir politiškai jautri valstybės pagalbos sritis, kuri buvo pagrindine kliūtis derybose.

Egzistuoja mechanizmai, kurie leis imtis atsakomųjų priemonių susitarimus pažeidus.

Žvejyba – vienas karščiausių derybinių taškų. ES ir JK susitarė dėl pereinamojo laikotarpio iki 2026 m. birželio pereiti nuo dabartinių kvotų JK vandenyse prie naujų kvotų dalių. Tai suteikia ES garantuotą prieigą prie JK vandenų ateinančius penkerius  metus. 

Nors JK nebėra bendrosios rinkos dalis, susitarimu bus užtikrinta, kad energija ir toliau teka tarp JK ir ES taikant naujus prekybos susitarimus dėl tarptautinių elektros ir gamtinių dujų tinklų jungčių..

Susitarimas taip pat įpareigoja abi šalis bendradarbiauti atsinaujinančios energijos srityje ir kovoti su klimato kaita. Susitarimas gali būti sustabdytas, jei kuri nors šalis pažeidžia savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato susitarimą. Atskiras susitarimas susijęs su bendradarbiavimu branduolinės energetikos srityje.

Kalbant apie paslaugas, atsisakant bendrosios rinkos, JK prarado tam tikrą rinką finansinėms paslaugoms.  Daugiau nei 40 procentų JK eksporto į ES yra paslaugos, o šis sektorius sudaro apie 80 procentų JK ekonominės veiklos.

Profesinių kvalifikacijų abipusis pripažinimas – mechanizmas, leidžiantis specialistams, tokiems kaip gydytojai, inžinieriai ir architektai, kad jų kvalifikacija būtų pripažįstama visose valstybėse narėse, nevyks automatiškai, tačiau yra trumpalaikių komandiruočių palengvinimas.

Pripažįstant, kaip ES ir JK piliečiai yra susiję, susitarimas leis koordinuoti kai kurias socialines išmokas, tokias kaip pensijos.

• Keičiasi atliekų priėmimo tvarka ARATC objektuose: turėkite asmens dokumentą
• Autobusą Alytuje vairuojanti Jolanta: „viskas gerai, tačiau nepatogumų sukelia rekonstruojamos gatvės”
• Varėnos policija ieško dingusios merginos
• Kultūrinių patirčių festivalyje „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“ – kokybiškas ir kūrybiškas laikas jaunimui
• Eimanto Belicko filmo „Karta.EU” premjera Alytuje

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, o radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
Prenumeruokite, bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento