Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
2022-ieji – Europos jaunimo metai. Ką tai pakeis ir kuo gyvena jauni žmonės Lietuvoje. Diskusijoje – Ingrida Jotkaitė, Eurodesk Lietuvos programos vadovė, Klėja Merčaitytė, Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė, Lukas Stravinskas, Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas, Jonas Laniauskas,Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas ir departamento Jaunimo metų kuratorius Justinas Juškevičius.
Kaip jaučiasi jaunimo organizacijos Lietuvoje ir ko, be skambių šūkių, tikisi iš Europos ir Lietuvos jaunimo metų?
Lietuvoje anot Statistikos departamento jaunimas sudaro apie 15% gyventojų – 486 tūkstančiai 2021-ųjų pradžioje. Tačiau Jaunimo politika viena iš tų sričių, kurioms sunkiai randama vieta biurokratijos pasaulyje. Savivaldybėse jaunimo reikalai priskiriami kur kas išmano – prie švietimo, kultūros, ar sporto, Jaunimo reikalų departamentas priskirtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tad vieta labai neaiški. Paskutinė iš institucijų pritarusi tokiam sprendimui – Europos Parlamentas – deklaruoja, kad Europos jaunimo metai skirti tam, kad būtų įgyvendintos jaunimą remiančios iniciatyvos ir jaunimas būtų įtrauktas į įvairias politikos formavimo sritis.
Jaunimo lūkesčiai nebūtinai sutampa su statistika, sako „Eurodesk Lietuva“ vadovė Ingrida Jotkaitė: „Jeigu žiūrėtume į apklausas ir atliktus tyrimus, tai 3 sritys, kurios yra labiausiai susijusios su jaunais žmonėmis, kurie nukentėjo ir nuo COVID pandemijos, tai yra švietimas, nedarbas ir psichologinė sveikata, kur reikėtų daugiausiai visų institucijų pastangų“.
Tačiau patys jauni žmonės labiausiai rūpimas sritis įvardija kiek kitaip ir metų pabaigoje Europos Komisijos atliktos apklausos rezultatai rodo, kad jiems itin svarbi klimato kaita ir aplinkosauga, taip pat sveikata, tiek fizinė, tiek psichologinė, vardija I Jotkaitė.
„Kalbant apie pačias veiklas statistika yra liūdna – dažniau negu kas antras jaunas žmogus sako, kad jis nežino kaip galėtų būti išgirstas, nors turi gerų idėjų, bet įvardija, kad galbūt šiais metais reikėtų didesnį dėmesį skirti debatams, interaktyvioms diskusijoms, arba dialogams su aukščiausio rango politikais, ar tais žmonėmis, kurie turi sprendimo galią“, – jaunimo viltis perduoda Eurodesk Lietuvoje vadovė.
Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas Lukas Stravinskas sako, kad iš sprendimų priėmėjų matomas noras kalbėtis su jaunimu: „Tai, ką diskutuosime, kokias problemas iškelsim šiemet, manau, vienaip ar kitaip pasieks tam tikrus sprendimų priėmėjus ir galbūt kažkas ir bus įgyvendinta.“
Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Klėja Merčaitytė teigia, kad toli gražu ne visada klausiama ir klausomasi jaunų žmonių: „Turime tam tikrų atvejų, kada ne visada yra paklausiama jaunimo nuomonės arba ją atsižvelgiama. Tai, tikimės, kad ateinančiais metais situacija bus visai kitokia ir kad ne tik jaunimas, bet ir institucijos ir politikai rodys iniciatyvą bendrauti.“
Beje, jau prasidėjusių Europos ir Lietuvos jaunimo metų programa dar tik kuriama. Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas Jonas Laniauskas pasakoja, kad su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga dėlios programą.
„Mūsų turbūt pagrindinis akcentas, kurį siūlytume, tai būtent suteikti ir sukurti įvairius mechanizmus, kuriais galima būtų skatinti jauną žmogų įsitraukti į įvairias pilietines veiklas, į visuomenės gyvenimą, jaunimo organizacijas“, – sako J.Laniauskas.
Anot jo, savo siūlymus Europos Komisijai departamentas turi pateikti iki vasario 1-osios: „Tada visa biurokratinė procedūra pajudės“.
Metų vinis, anot Jaunimo metų kuratoriaus Justino Juškevičiaus, renginių ciklas „Keliaujantys jaunimo metai“. „Apjungsime renginius ir padarysime regioninį jaunimo festivalį, keliaujanti po Lietuvą“, – pasakoja Justinas.
Dar vienas įdomus dalykas nutinka su amžiumi, keičiasi lyčių dalyvavimas organizacijų valdyme. Jaunimo biuro, tinklo, kuris jungia jaunuolius Lietuvoje, skleidžiančius bei įgyvendinančius Europos jaunimo dialogą nacionaliniu lygmeniu valdybą sudaro 15 merginų ir 4 vaikinai (20%). Lietuvos moksleivių sąjungoje – 16 merginų ir 6 vaikinai (27%). Vėliau su amžiumi situacija keičiasi – LIJOT valdyboje jau 4 merginos ir 5 vaikinai/vyrai (55%). Perėjus į tą kategoriją, kur vadovavimas tampa darbu, viskas persiverčia į priešingą pusę – Seime – 73% vyrų, Vyriausybėje – 57%, bet dar visai neseniai buvo arti 100%. 92% savivaldybių vadovų – vyrai, savivaldybių tarybose ir Europos Parlamente apie tris ketvirtadalius narių taip pat sudaro vyrai.
Kur dingsta merginos, kaip keičiasi jaunų žmonių gyvenimas ir įsitraukimas ir ko jie tikisi iš šių 2022-ųjų metų, klausykite diskusiją.
„Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Andrius Kubilius: „siekiame, kad Vakarai nugalėtų savo baimes ir nuosekliai padėtų Ukrainai”
- FM99 mažieji svečiai – Sakalėlio pradinės mokyklos antrokai!
- Alytaus tėvai ir toliau kovoja už teisę vaikams likti darželiuose
- Alytuje išgertuvių metu vyras, įtariama, išžagino moterį
- Ketvirtadienį, Alytuje neblaivus vyras galimai smurtavo prieš nepilnametį
