Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Prenumeruokite FM99 radijo podcast’ą: Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast
Pastarieji mobingo atvejai paaiškėjo viešajame sektoriuje – ligoninėse, Alytaus miesto savivaldybėje. Apie tai, kas vyksta pramonės įmonėse, versle diskutuoja Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Nors mobingo terminas Lietuvoje paplito ne taip seniai, išsireiškimas “išėdė iš darbo” reiškė tą patį. Dar tai vadinama patyčiomis ar psichologiniu spaudimu, tačiau mobingo terminas apima plačiau. Mobingo sąvoką siūloma įtraukti ir į Darbo kodeksą, reglamentuojant jo prevenciją, bet kur riba tarp “nesutapusių biolaukų” ir psichologinio smurto ar mobingo?
Pramonės įmonėse mobingu skundžiamasi retai
Dalia Jakutavičė sako, kad mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko vienam asmeniui, ir į profsąjungas dabuotojai dėl to kreipiasi, tiesa, pramonės įmonėse ne taip dažnai.
“Pramonės darbuotojai gal rečiau, bet kartais jiems sunku įvardyti būseną, jie dažniausiai pasakoja, kaip jie jaučiasi, kai su jais taip elgiamasi. Tačiau tai nėra labai dažnas reiškinys pramonės įmonėse”, – sako profsąjungos atstovė. Tai gali būti ir dėl to, kad mažai apie tai kalbama, žmonės mažiau drąsūs, tačiau anot jos, LPPSF atstovaujamose įmonėse atmosfera nebloga.
“Mūsų atstovaujamose įmonėse pakankamai sveika darbo aplinka ir turbūt dėl to darbuotojai retai kreipiasi”, – svarsto D.Jakutavičė.
Darbo inspekcija teigia, kad mobingas itin paplitęs keliose viešojo sektoriaus srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, socialinės paslaugos ir švietimas, Alytaus miesto savivaldybės administracijos profesinė sąjunga taip pat kreipėsi su pareiškimu apie patiriamą mobingą iš tarybos narių.
Tačiau verslo įmonėse tokių atvejų nėra daug. Ričardas Sartatavičius sako, kad skundų dėl mobingo LKP įmonės nėra gavę.
“Žmonės kartais bijo kreiptis, nežino į ką kreiptis”, – svarsto R.Sartatavičius. Mobingas, tai ne tik išguiti iš darbo, sako LPK vadovas, primindamas apie pirmuosius mobingo termino paminėjimus, kalbant apie elgesį tarp gyvūnų – mobingo terminą 1958 metais pirmasis pavartojo austrų mokslininkas Konrad Zacharias Lorenz, stebėjęs gyvūnų elgesį.
Terminą vartoti kalbant apie darbuotojų santykius XX a. pabaigoje pradėjo profesorius Heinz Leymann, pasakoja LKP direktorius, ir profesorius jau tuomet tyrė medicinos seseris, kurios buvo patyrę mobingą. Europoje tokie tyrimai vyksta seniai ir akcentuojama, kad mobingas yra nevienadienis reiškinys, jis trunka mėnesius ar pusę metų, mobingo rūšių taip pat yra įvairių – jis gali būti taikomas tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Kaip sako R.Sartatavičius, mobingą patirti gali ir vadovas iš pavaldinių, tai nėra vien tik atvirkštinis veiksmas.
Nuomonės dėl mobingo įtraukimo į Darbo kodeksą skiriasi
Darbo kodekse, anot R.Sartatavičiaus, jau yra įtrauktos nuostatos, kad „darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“.
“Tai mobingas įeina į tą savoką – jis atskirai nepaminėtas, bet jau yra”, – sako LPK direktorius. Anot jo, dar įtraukus mobingą į Darbo kodeksą gali atsirasti neaiškumų ir reiktų išskirti visus 45 profesoriaus H. Leymann minimus elgesio veiksmus.
“Ne tik darbdaviai būna neteisūs, bet ir darbuotojai kai kada neteisūs, neteisk pats ir nebūsi teisiamas, buvo pasakyta Biblijoj”, – kalba R.Sartatavičius.
Su tuo ne visai sutinka profsąjungos, D.Jakutavičė mano, kad daugiau aiškumo netrukdytų.
“Aš labiau gal matyčiau problemą ne Darbo kodekso užrašyme, bet pačiame vykdyme ir sąvokos aiškinime darbuotojų ir darbdavių tarpe. Identifikuoti mobingą yra viena, apie tai kalbėti antra, bet trečia – jeigu jau įsivardijam, kad yra mobingas ir darbdavys nesiima priemonių jam pašalinti, turėtų įsijungti trečios šalys, kurios padėtų darbdaviui ir darbuotojui išspręsti konfliktą”, – apie galimas priemones aiškina D.Jakutavičė.
Šiuo metu konfliktuojančios pusės paliktos likimo valiai
Dabar konfliktas nėra sprendžiamas jokiais būdais, sako profsąjungos vadovė. Nors teoriškai galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją ar Darbo inspekciją, bet nei viena šių institucijų neturi kompetencijos nustatinėti emocinius dalykus ar psichologinį smurtą – Darbo inspekcija tegali patikrinti, ar įvertinta profesinė rizika ir tame kontekste – ar įvertinti psichosocialiniai veiksniai.
“Šiai dienai dvi konflikto pusės – terorizuojamasis ir terorizuojantysis paliekami konfliktą išsispręsti patys”, – apgailestauja p.Dalia. Anot jos, nesusitarus gražiuoju, belieka ateiti į Darbo ginčių komisiją, kurios nariai nėra apmokyti, kaip atpažinti, ar žmogus tikrai patyrė mobingą.
“Tikriausiai jau yra mokslininkų sukurtos tam tikros metodikos, kad pasikalbėjus su viena ir kita puse būtų galima daryti išvadą, kad kažkas taikė mobingą, o kažkas patyrė jį, nes dabar tai labai subjektyvus vertinimas”. – sako pašnekovė.
“Kita vertus, kadangi mobingas labiau susijęs su emociniu skausmu, įtampa ir nemaloniais išgyvenimais, tai įsivaizduokite, kaip surinkti ir atnešti į Darbo ginčų komisiją įrodymus?” – klausia D.Jakutavičė. – “Kaip tu jausmus padėsi ant stako?” Kolegos ne visada linkę liudyti nenorėdami pyktis su darbdaviu, tad padėti gali nebent elektroniniai laiškai arba įrašyti pokalbių fragmentai.
Reikalinga veikianti sistema, kuri padėtų žmonėms
Reikia dar daug ką nuveikti šioje srityje, sako p.Dalia, įtraukiant mokslininkus, politikus, profesines sąjungas ir darbdavius. Žmogus patyręs mobingą dažnai tampa nedarbingas ar neproduktyviai dirbantis, reikia jį sugrąžinti atgal, sukurti sistemą, kaip jam padėti.
Darbo kodekso siūlomi pakeitimai – kad mobingas būtų traktuojamas kaip darbo įstatymų pažeidimas ir už jį būtų taikoma administracinė atsakomybė darbdaviui, kad darbdavys darbovietėje yra atsakingas už mobingo prevenciją.
Ričardas Sartatavičius primena, kad be Darbo ginčų komisijos kreiptis galima ir į Lygių galimybių kontrolierių, tačiau žmonės nebūtinai tai žino, o ir prisibijo tokių veiksmų.
LPK direktorius sako, kad yra ir gerų pavyzdžių didelėse įmonėse: “Jeigu esi socialiai atsakingas ir besirūpinantis savo darbuotojais, turi aktyviai įsitraukti į kolektyvo veiklą, klausyti, išgirsti, organizuoti mokymus darbuotojams kas yra mobingas, kviesti specialistus, psichologus”. Anot jo, reikia paskirti atsakingą asmenį, kuriuo darbuotojai pasitikėtų, ir kuris fiksuotų netinkamo elgesio atvejus bei apie tai informuotų.
“Mūsų nariai, “Lietuvos Geležinkeliai”, “Orlen Lietuva”, jie jau vykdo tokią prevencinę programą”, – pasakoja R.Sartatavičius, pabrėždamas, kad čia vadovai yra apmokomi būti žmonių vadovais, o ne užduočių perdavėjais. Įmonės taiko mokymus, turi atskirą elektroninį paštą tokio pobūdžio skundams, Orlen Lietuva yra pasitvirtinę atskirą programą kovai su mobingu.
2020 m. spalio 27 d. duomenimis, Lietuvoje buvo gauti 26 prašymai dėl psichologiniu smurtu ar mobingu padarytos žalos išieškojimo. Palyginimui: 2018 m. buvo gauti 2 tokie prašymai; 2019 m. – 4 prašymai, tad daugėja ir suvokimo, kad toks elgesys neteisėtas ir žmonių, drįstančių skųstis.
“Sakyčiau pirmiausia, ką turėtume padaryti, tai apsidairyti aplink save”, – sako D.Jakutavičė, – “Pirmiausiai pačiam pagarbiai elgtis su kolega ir kolega kad su tavim elgtųsi pagarbiai, ir tai didžiausia prevencija, ką mes galime padaryti”. Veiksmai, kurių turėtų imtis profesinės sąjungos ir darbdaviai – turi būti sukurtos tvarkos ir sistemos, jos turi būti veikiančios, o darbuotojui, kuris kreipiasi, turi būti užtikrintas tyrimo anonimiškumas.
“Esame stiprūs todėl, kad skirtingi”. – “Ignitis” grupės šūkiu pokalbį baigia D.Jakutavičė.
Seimas Darbo kodekso pataisas dėl mobingo pradėjo svarstyti balandį ir sugrįžti prie jų ketina birželio 17 d. Siūloma, kad pataisos įsigaliotų jau nuo birželio 30 d.
Laida parengta pagal projektą „SociaLTy“, finansuojamą Norvegijos finansinio mechanizmo „Socialinis dialogas – deramas darbas“ programos lėšomis.
- Galimai pasinaudojo ne savo kortele
- Elayork – eurovizinio hito „Luktelk” bendraautorė pristato savo naujausią kūrinį ir vaizdo klipą „Ne Laiku”
- Lazdijuose vyks Dzūkijos mokomųjų mokinių bendrovių mugė
- Penktadienį žinomi šalies atlikėjai atvyksta į paramos koncertą Alytuje (papildyta interviu)
- Rūta MUR pristato netikėtai skambančią vasara alsuojančią naują dainą
