Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Ekologiškos daržovės tiesiai iš ūkio ant mūsų stalo, augantys kaimai pilni jaunųjų ūkininkų ir natūrali gamta kartu su dirbamais laukais – tolimos svajonės ar realybė? Bendroji ES žemės ūkio politika artimiausiems metams nustatyta, tik kokia ji bus ir ką atneš. Apie tai „Europos klube” kalbame su europarlamentarais dirbančiais Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete Broniu Rope ir Juozu Oleku. Klausykite!
Po ilgų derybų pasiektas susitarimas su Europos Parlamentu dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP). Nors ir džiaugiamasi, kad pagaliau susitarta, tačiau tikrai ne viskas tobula. Žaliojo susitarimo požiūriu žemės ūkis lieka kol kas su mažiausiai aiškiais tikslais. Organizacija „Greenpeace“ susitarimą įvertino kaip naudingą tik didžiausiems žemės ūkio žaidėjams, bet ne smulkiems ūkininkams. Europos Audito Rūmai taip pat kritikavo susitarimą, nes subsidijų mokėjimas pagal dirbamos žemės plotą neskatina aplinkai palankesnės politikos.
BŽŪP senosios Komisijos, Žaliasis kursas – naujos
Europarlamentaras Bronis Ropė sako, kad problemos atsirado dar ir dėl to, kad BŽŪP projektą teikė dar ankstesnės kadencijos Europos Komisija (EK), vadovaujama Žano Klodo Junkerio, kuomet ir Žaliojo susitarimo nebuvo. Europos Parlamentas siūlė pasikeitus kadencijai peržiūrėti BŽŪP ir integruoti žaliąjį susitarimą, tačiau to neįvyko.
“Praktiškai tai yra dabartinės žemės ūkio politikos tęstinumas, tuo labiau, kad 2021 – 2022 metams nepavykus susitarti yra pratęsta senoji BŽŪP, tad naujoji įsigalios tik nuo 2023 metų iki 2027. Lietuvai jinai gera tuo, kad mums didėja apie 30 procentų tiesioginės išmokos, bendra suma BŽŪP didėja apie 20%, kai tuo tarpu kitoms šalims mažėja, ir apskritai mažėja dėl Brexit”, – aiškina Bronis Ropė.
Tai vyksta dėl senų įsipareigojimų artinti tiesiogines išmokas prie ES vidurkio, dabar jos sieks iki 83-84%. Galutinai sulyginti išmokas buvo siekiama iki 2013 metų, tačiau tai neįvyko, dabar siekiama per šios Europos Komisijos kadenciją. Taip pat skirta žemės ūkiui iš Ekonomikos gaivinimo fondo.
“Kadangi Lietuva skyrė žemės ūkiui ir kaimui lygiai nulį, tai tiek kiek skirta iš bendrųjų europinių 8 milijardų Lietuvą pasieks 150 milijonų, tai ir bus pagrindiniai pinigai žaliajam kursui, strategijoms nuo lauko iki stalo ir kitiems dalykams”, – sako europarlamentaras. Pati BŽŪP yra labai lanksti ir daug kas palikta spręsti šalims narėms.
Ekologinėms schemoms sutarta skirti 25% nuo 2023 – 2027 metais, tačiau žemdirbiams jos nebus privalomos, kiekviena valstybė rinksis pati ekologines schemas ir jas suderins su Europos Komisija. Taip pat nuo 2025 metų atsiranda privalomas darbo santykių reguliavimas.
Palengvinimai mažiems ūkiams
Dar viena naujiena, kad ūkiams iki 10 hektarų, kurių Lietuvoje nėra daug, tačiau Europoje jie sudaro apie 90 procentų, nereikės taikyti sėjomainos ir kitų reikalavimų, tad žalinimo reikalavimai taikomi tik didiesiems ūkiams.
Europarlamentaras Juozas Olekas mano, kad šis susitarimas dėl žemės ūkio politikos, didesnės lėšos ateinančios į kaimą ir parama smulkesniems ir jaunesniems ūkininkams leis ir jauniems žmonėms sugrįžti iš miesto ir užlaikys juos kaime. Tačiau svarbi bus ir Lietuvos pozicija, kad išliktų socialinė infrastruktūra, sako J.Olekas.
“Girdim įvairių siūlymų dėl mokyklų, gydymo įstaigų, tai jeigu infrastruktūros nebus arti žmonių, tai bus labai sunku juos sulaikyti nežiūrint kad lėšos iš ES didėja”, – mano europarlamentaras. Iššūkiai, keičiantis reikalavimams laukia, tačiau prisitaikymui skirtas finansavimas, sako jis. “Apjungus žemdirbių ir mokslo jėgas galim padaryti ir proveržį”, – mano europarlamentaras.
Naujovių nedaug, bet skirti pinigai mokslui
Atnaujinti ir krizių valdymo instrumentai – numatyta skirti 450 milijonų krizių fondui, iš kurios galimos kompensacijos savanoriškai mažinant gamybą, kad subalansuoti pasiūlą ir paklausą itin nukritus produkcijos kainai.
Nors naujosios strategijos, tokios kaip nuo ūkio iki stalo neįtrauktos į šio susitarimo finansavimą, tačiau europarlamentarai tikisi, kad pokyčiai vyks. “Jeigu norėsi gauti lėšas, kurios yra numatytos ar ekoschemoms, ar kitiems dalykams, tai turėsi daryti tas veiklas, kurios finansuojamos. Tad manau, kad ir naujų žalių plotų parinkimo ar sėjomainos dalykai bus daromi, nes žmonės norės papildyti savo pajamas”, – sako J.Olekas.
“Pirmą kartą 10 milijardų eurų iš BŽŪP perkelta į Europos Horizonto programą, ir tie pinigai bus panaudoti žemės ūkyje, tad kviečiu Lietuvos mokslą naudotis ta galimybe ir surasti būdų pasiūlyti žemdirbiams kaip įgyvendinti nuo lauko iki stalo strategijos kai kuriuos tikslus, tokius kaip chemikalų, trąšų mažinimą, ekologiškumo didinimą ir pan”, – kvietė B.Ropė. Taip pat itin svarbu įgyvendinti trumpąsias grandines, nes kuo daugiau produkcijos bus perdirbama vietoje, tuo labiau vartotojui bus tinkamesnė ir žymesnė produkcija.
Trumposios grandinės – sprendimas ateičiai
Trumposios grandinės, kai produkcija kuo greičiau pasiektų tiesioginį vartotoją, turi didelį potencialą, mano B.Ropė, didinant užimtumą, pajamas ir labai svarbu tai įtvirtinti viešuosiuose pirkimuose.
“Aš labai rekomenduočiau mūsų krašto apsaugai, kariai tikrai galėtų maitintis šalia augančia produkcija,” – sako J.Olekas. Anot jo, reikėtų daugiau pasitikėti žmonėmis viešuosiuose pirkimuose, kad pirkimų dalyviai galėtų spręsti, pavyzdžiui, dėl tiekimo laiko apribojimų, kuomet reikalavimas būtų pristatyti daržoves tos pačios dienos ir pan.
“Kuo daugiau perdirbsim ir kuo mažiau žaliavos išvešim iš kaimo, rajono, apskrities, valstybės, tuo didesnė nauda bus visiems, tai su tokiu mąstymu reikia eiti pamažu taisant viešųjų pirkimų sistemą, Tai blogai ne tik žemės ūkyje, tas pats išvežant medieną, o ekologiškas pienas visas išvažiuoja į Lenkiją arba Vokietiją”, – apgailestauja B.Ropė. Anot jo, žaliavos išvežimas yra pats blogiausias dalykas, nes paliekama pati mažiausia vertė.
Apie gyvūnų gerovę, Sanglaudos pinigų panaudojimą gaivinant kaimą ir kitus įdomius dalykus klausykite visą diskusiją su europarlamentarais.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Andrius Kubilius: „siekiame, kad Vakarai nugalėtų savo baimes ir nuosekliai padėtų Ukrainai”
- FM99 mažieji svečiai – Sakalėlio pradinės mokyklos antrokai!
- Alytaus tėvai ir toliau kovoja už teisę vaikams likti darželiuose
- Alytuje išgertuvių metu vyras, įtariama, išžagino moterį
- Ketvirtadienį, Alytuje neblaivus vyras galimai smurtavo prieš nepilnametį
