Klausyti gyvai

08:00 - 10:40

Savaitgalio rytas

Ekonomistas giria politikus: „Nors sulaužė visas savo taisykles, Mastrichto kriterijus, bet elgėsi labai ryžtingai“. Kokie buvo 2021-ieji

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Ką pakeitė 2021-ieji Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Kokie svarbiausi sprendimai priimti Europos Parlamente ar kitose institucijose, ir ką jie atneš ateityje? „Europos klube“ Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė, Covalis Capital vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas ir URM viceministras Arnoldas Pranckevičius.

Žiūrėkite diskusiją.

Ne tik antri COVID19 pandemijos metai, bet ir pirmi metai visiškai be Jungtinės Karalystės, kai baigėsi pereinamasis periodas, tačiau problemos anaiptol nesibaigė. Netikėtų, nemalonių situacijų netrūko. Lietuvoje per šiuos metus labai pasikeitė supratimas apie migraciją, kai ji atsidūrė čia pat. Santykiai su kaimynais niekada nebuvo šilti, tačiau dar labiau atšalo, baltarusių opozicija, panašu, ilgam įsikūrė Lietuvoje, santykiai su labai tolima Kinija irgi smarkiai atvėso, o Lietuvos užsienio politika itin tampriai susisiejo su Europos Sąjunga ir kaip niekada svarbus tapo ES palaikymas. 

Veikė Europos atsigavimo fondas, kaip ir kitur pasaulyje, finansinės institucijos pylė pinigus, augo infliacija,

„Praeitais metais patvirtintas ES ilgalaikis biudžetas, tačiau paskirstymas sritims vyko šiais metais, pirmiausiai Bendroji žemės ūkio politika su jos reformomis ir žaliasis kursas, kuris apima ir skaitmeninę ES ekonomiką, Atsigavimo fondą”, – vardija D.Jakaitė. 

Visos ES institucijos sprendimus priiminėjo labai greitai, kas nebuvo būdinga anksčiau, sako Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė.

Paulius Kunčinas kalbėdamas apie ekonominę situaciją giria politikų sprendimus, kurie negailėjo fiskalinio stimulo.

„Nors sulaužė visas savo taisykles, Mastrichto kriterijus, bet elgėsi labai ryžtingai ir matom rezultatą – Lietuvos ekonomika jau grįžo į priešpandeminę būseną, žmonės jaučiasi pakankamai ekonomiškai saugiai ir augimo perspektyva nebloga“, – kalba Covalis Capital ekonomistas. Anot jo, tai vienas geriausias Europos augimo periodų, kuris lenkia net Kiniją.

Tačiau infliacija ir neapibrėžtumas kelia grėsmė, rinkoms sunku prognozuoti, o centriniai bankai suklydo, prognozuodami laikiną infliaciją, nes ji ilgalaikė, sako P.Kunčinas.

„Infliacija dar tik įgauna pagreitį ir turbūt tai bus pagrindinis kitų metų iššūkis, su kuriuo mums teks kovoti“, – sako ekonomistas.

„Dar viena šių metų tema yra deglobalizacija. Matom, kad Kinija izoliuojasi, JAV izoliuojasi, pasaulis tampa fragmentuotas, tad tiekimo linijos privalo trumpėti. Pirmą kartą Europa susivokė, kad reikia technologijas saugoti. Jei mes anksčiau mielu noru padovanojom Kinijai savo mokslo vaisius, tuos pačius greituosius traukinius, saulės modulius ir daug kitų“, – vardija P.Kunčinas. Dėl to nemenkai kalta Vokietija, Europoje nebeliko nei vieno stambaus saulės modulių gamintojo, sako jis, tad tai turi keistis.

„Ne tik puslaidininkius, bet ir vaistų gamybą labai svarbu sugrąžinti į Europą, tai paaiškėjo per šią pandemiją“, – sako Daiva Jakaitė.

Užsienio valstybių agresyvūs veiksmai taip pat privertė ES reaguoti ir keisti savo poziciją jų atžvilgiu.

„Turime Baltarusiją ir Rusiją, tačiau turime ir problemas Afganistane, turime santykius su Turkiją, kuri buvo, o gal ir yra tam tikra prasme kandidatė į ES, turime Sirijos neišspręstą problemą, Libiją, migracijos srautus iš Afrikos ir Azijos, tad tų problemų labai daug ir matosi, kad kartu su ekonominėm problemom Europos Sąjunga turi permąstyti ir savo vaidmenį pasaulyje“, – kalba EP biuro Lietuvoje vadovė. Tai gali privesti ir prie teisės aktų pakeitimų migracijos ir prieglobsčio politikos srityje, svarsto pašnekovė.

Arnoldas Pranckevičius pritaria, kad nors metai buvo labai sudėtingi, bet dar aiškiau parodė buvimo ES svarbą, nes dar niekada Lietuva taip aktyviai neveikė europiniame žaidime.

„Geriausias pavyzdys Lukašenkos hibridinė ataka“, – sako viceministras, kuomet buvo skubiai mobilizuota ir pagalba, ir partneriai, ir įtaka kuriant naujas priemones tokioms atakoms atremti ateityje.

„Lietuva išsiskyrė vertybinėje žmogaus teisių politikoje, kur Lietuvos siekis skatinti bendrą ES poziciją Kinijos atžvilgiu ir turėti principingą poziciją įvairiais žmogaus teisių klausimais bei legitimus noras plėtoti prekybinius ryšiu su Taivanu sukėlė didžiulį Kinijos pyktį, ši problema persikėlė į kitus metus ir čia matau didelį testą visai ES ir JAV“, – kalba A.Pranckevičius. 

Anot jo, tai tik dar labiau paskatino ES siekius siekti sąžiningos savo pozicijos, atgaivinti Pasaulio prekybos organizaciją, kurti instrumentus prieš ekonominę prievartą, kuris padėtų atsispirti ekonominiams spaudimui iš trečiųjų šalių.

„Tai tikrai testavimo laikai, mūsų kantrybės, ištvermės, ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos, neužmirštant ir COVID-19 pandemijos, kuri tęsiasi ir bent metų pradžioje smarkiai komplikuos dalykus“, – mano viceministras.

Anot A.Pranckevičiaus, šių metų įvykių Lietuvai daugelis buvo pirmą kartą, tiek hibridinė ataka, tiek Kinijos spaudimas.

„Jeigu prieš keletą metų Eurobarometro apklausose klausimai susiję su migracija ar klimato kaita buvo lentelės gale ir svarbiausi buvo atlyginimai, ekonominiai dalykai buvo svarbiausi, tai dabar pirmieji klausimai kyla į viršų“, – pasikeitimus ir visuomenėje primena viceministras.

Apie COVID-19 įtaką, skaitmeninės ekonomikos sprendimus, puslaidininkių aktą ir siekius sugrąžinti gamybą į Europą ir ateitį, finansavimo šaltinius ateičiai, ir kitus svarbius dalykus, klausykite pokalbį!

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas” dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Kitos naujienos

Kokie pagrindiniai iššūkiai buvo šią kadenciją Europos Parlamente, Europos saugumas, karas Ukrain...

Su Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos 2C klasės moksleiviais susitinkame radijo stotyje FM99. Va...

Alytuje gyvenantys vaikų tėvai ir toliau ieško būdų, kaip išlaikyti savo vaikus darželiuose. Nors...

Alytaus policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl galimo moters išžaginimo Alytuje. Kaip pranešė Alytaus ap...