Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Apie Europos Sąjungos (ES) pinigus – iš kur paimti tiek, kad pakaktų viskam, ko tikisi Europos žmonės ir pavyktų pasiekti bendrai keliamus tikslus? ES nuosavų išteklių reforma su europarlamentarais Andriumi Kubiliumi ir Petru Auštrevičiumi.
Liepos 14 dieną Europos Komisija (EK) turi pateikti pasiūlymus dėl trijų naujų nuosavų ES pajamų šaltinių išteklių. Juos išsamiai nagrinės Europos Parlamentas(EP) ir šalys narės. Nuosavi ES ištekliai gyvybiškai svarbūs tam, kad ES biudžetas nepriklausytų nuo šalių malonės ir Europa turėtų didesnes galimybes, kurių tikisi žmonės, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius.
“Kas šiuo metu vyksta su ES biudžetu? Pirma reikia pasakyti, kad matyt Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse aiškiai suprato, kad spręsti tas bėdas, kurios atsiranda arba dar atsiras su dabartiniu biudžetu praktiškai neįmanoma. Todėl pirmą kartą iš esmės reikia pasakyti, kad Europos Sąjunga turi praktiškai dvigubą ilgametį biudžetą. Mes turime virš trilijono daugiametį biudžetą, iki 2027 metų ir turime šitą ekonomikos gaivinimo planą, dar didesnį nei daugiametis biudžetas. Tai štai kokio masto finansinių resursų mums reikia, kad ES galėtų bendrai imtis spręsti problemas arba imtis tokių strateginių užduočių, kurias sau formuluoja, kaip žaliasis kursas”, – sako P. Auštrevičius
Anot jo, dvigubai padidinti ES biudžetą iš šalių įnašų neįmanoma, bet yra galimybė, kad tokie Europos gaivinimo planai gali būti tęsiami, juos kuriant specialiai kažkam – pavyzdžiui, žaliojo kurios įgyvendinimui ar popandeminei situacijai, kuriant sveikatos apsaugos sąjungą.
Kita galimybė yra palaipsniui didinti biudžetą, į kurį dabar šalys narės suneša apie 1% savo grynųjų nacionalinių pajamų. Dabar yra užsibrėžta, kad bus įnešta 1.2%, ir tai nebus lengva. Europarlamentaro nuomone biudžetą reikėtų formuoti per bendrus mokesčius. Jau sutarta, kokie jie bus: plastiko, pasienio anglies dioksido ir skaitmeninis, sako P.Auštrevičius. Planuojama, kad šie mokesčiai 2024 metais bus 7.5%, 2027 metais 10%, nuo viso ES biudžeto.
Plastiko mokestis galioja jau nuo šių metų pradžios, anglies dioksido pasienio mokestis įsigalios 2023 metais.
“Vadinamas skaitmenos mokestis yra didžiųjų transnacionalinių korporacijų pajamų dalis, generuojama ES. Pavyzdžiui, “Google” turi didžiulį verslą Europoje, bet moka labai mažus mokesčius. Taigi bus skaičiuojama proporcingai, kiek pajamų yra generuojama Europos Sąjungoje ir pagal procentinį punktą bus skaičiuojama kiek jie turi sumokėti, nes manoma, kad jie moka neproporcingai mažai. (…). Dar prognozuojama, kad iš pelno mokesčio bus didesnės įmokos, o tai reiškia, kad kai kurioms valstybėms narėms reikės didinti tą mokestį ir viena iš šių kandidačių yra Airija, kuri labai priešinasi turėdama 12.5% pelno mokestį ir dar labai daug visokių lengvatų ir išlygų. Mokesčiai kaip ir visada yra super politiniai sprendimai, tai ne finansiniai, o politiniai sprendimai, bet nėra alternatyvos.” – Europos klubui pasakojo EP Renew frakcijos narys Petras Auštrevičius.
Kaskart formuojant naują ES septynerių metų biudžetą vyksta kova. Didžioji problema – kad ES biudžetas iš esmės formuojamas iš šalių narių įnašų, pritaria europarlamentaras Andrius Kubilius (Europos liaudies partija).
“Vienas klausimas kokias resursais ES disponuos ateityje, nes mano manymu, skirtumas tarp to ką ES įsipareigoja padaryti ir ko žmonės iš jos tikisi, ir to, kokiais resursais ji disponuoja, darosi vis didesnis, skausmingesnis ir žmonės nusivilia ES, kad ji negali kažko padaryti, ko jie nori. Tuo tarpu didžioji problema yra ta, kad pats Sąjungos biudžetas yra formuojamas iš šalių narių įnašų ir kaip buvęs premjeras aš galiu pasakyti, kad įrašyti į savo šalies biudžeto eilutę, jog dabar va šituos pinigus mes atiduosim Europos Sąjungai, nesvarbu, kad tu gauni po to iš ES gal ir žymiai daugiau, bet jau pati ta eilutė per kraują atsiduoda. Šaliai atiduoti savo biudžeto dalį Briuseliui psichologiškai yra labai skausminga“, – sako buvęs Lietuvos premjeras.
Klausykite daugiau.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
