Eurokomisaras V.Sinkevičius: Žmonės važiuoja taršiu automobiliu ne todėl, kad jiems patinka klasika

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

„Europos klube“ apie žalią ir klimatui neutralią Europą, Glazgo susitikimo #COP26 rezultatus ir Lietuvos planuojamą taršos mokestį su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičium, Taip pat europarlamentarų reakcija į pasaulinius planus ir Žaliųjų frakcijos atstovo Claude Gruffat komentaras.

Lapkričio mėn EP plenarinėje sesijoje Strasbūre su Komisijos pirmininko pavaduotoju Frans Timmermans ir Tarybai atstovaujančiu Slovėnijos Užsienio reikalų ministru Anže Logar buvo aptariami Glazgo Klimato kaitos susitikimo – #COP26 rezultatai. Prieš prasidedant COP26, Parlamentas ragino siekti didesnių pasaulinių ambicijų, kad susitikime būtų pasiektas geras rezultatas. 

„Skirtingai nuo ankstesnių COP susitikimų partijos pirmą kartą raginamos paspartinti pastangas palaipsniui mažinti kol kas nemažėjančią anglies energiją ir palaipsniui atsisakyti neefektyvių subsidijų iškastiniam kurui“, – kalbėjo ES Tarybos atstovas Anže Logar.

Anot jo, šis COP26 – reikšmingas žingsnis į priekį vykdant pasaulinius klimato veiksmus, padedančius siekti Paryžiaus tikslų, tačiau laukia dar daug darbo prisitaikant prie pokyčių ir juos finansuojant.

Aplinkos eurokomisaras, Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Frans Timmermans teigė, kad nors dabar užtvirtintas siekis neviršyti 1,5 laipsnio iki 2050 atrodo natūralus, tačiau tai nebuvo paprasta. 

„Praėjus 10-čiai dienų po COP26, tai dabar atrodo beveik savaime suprantama. Bet likus 10 dienų iki susitikimo pradžios, mąstoma vis dar buvo apie 2,4”, – sakė jis europarlamentarams.

Anot eurokomisaro, EK skirti papildomi 4 milijardai eurų klimato kaitos finansavimui verčia kitas šalis sekti pavyzdžiu: „Netrukus po mūsų įsipareigojimų, Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo įsipareigojimą skirti 11,4 milijardo dolerių. “

F.Timmermans kvietė atvirai bendrauti su šalimis, kurios jau šiandien kenčia nuo klimato sukeltų katastrofų. „Jei tikrai norime, kad kitas COP Šarm el Šeiche pasisektų, dabar turime glaudžiai bendradarbiauti, ypač su Afrikos žemynu, rengti  prisitaikymo ir finansavimo planus kovojant su anglies dioksido išmetimais ir kurti gamtos išsaugojimu pagrįstus sprendimus ir padėti jiems pereiti prie švarios energijos“, – kalbėjo jis.

EK vicepirmininkas kvietė asmeniškai priimti iššūkius ir nors „padėtis yra baisi, bet ji nėra beviltiška“: „Prašau, priimkite tai asmeniškai, galvokite apie žmones, kuriuos mylite.“ 

EP delegacijos Glazge vienas iš vadovų Peter Liese (ELP) priminė, kad vos prieš kelis metus Madride ES buvo vienintelė didžioji ekonomika, pareiškusi apie savo ketinimą pasiekti klimato neutralumą, tuo metu Glazge beveik visas pasaulis su tuo sutiko – ne tik didžiosios pramoninės valstybės JAV, Kanada, Australija, Japonija, bet ir besivystančios šalys, tokios kaip Pietų Afrika, siekia iki 2050 m. būti neutralios klimatui. 

„Kinija ir toliau elgiasi neatsakingai, mums reikia apsisaugoti nuo anglies dioksido nutekėjimo. Mes nenorime deindustrializuoti Europos, bet norime dekarbonizuoti pramonę“, – sakė P.Liese. 

Anot dar vieno EP delegacijos COP26 atstovo  Pascal Canfin (Renew) Europos Parlamentas turi prisiimti įsipareigojimus ir dirbti, kad būtų pasiekta 1,5 laipsnio. „Tai yra įsipareigojimas, kurį prisiėmėme Glazge. Ir jei mes nesilaikome šio įsipareigojimo, kaip galime daryti spaudimą JAV ir Kinijai, kad jie tai darytų?“ – klausė jis.

Žaliųjų europarlamentaras Philippe Lamberts priminė legendinio politiko žodžius: „Prieš trisdešimt metų Rio de Žaneire vykusiame Žemės aukščiausiojo lygio susitikime tuo metu prasidėjo JT klimato kaitos procesas. Jacques’as Chiracas pasakė: mūsų namas dega, o mes žiūrime kitur, užmerkiame akis. Jei jis būtų buvęs Glazge, jis būtų galėjęs pasakyti: na, mūsų namas vis dar dega, o mes vis dar užmerkiame akis. Pažadame, kad rytoj imsimės veiksmų.“ 

Kairioji Manon Aubry piktinosi rezultatais, kurie nieko verti: „Bla, bla, bla, laimėjo demonstracija ir  greenwashing’as.  Tas COP26, kuriame dalyvavau, tai didelis šnipštas, jei manęs paklaustumėte. Absoliučiai ciniškas ir nepriimtinas jo rezultatas, nereaguojantys šio pasaulio lyderiai, kurie glostydami sau per nugarą palaidoja planetą su savižudiška 2,4 laipsnių atšilimo misija.“ 

C.Gruffat: Verslas laimėjo prieš klimatą

Claude Gruffat dar vienas Žaliųjų frakcijos atstovas iš Prancūzijos į EP išrinktas su Europos ekologijos partija, taip pat nebuvo sužavėtas COP26 rezultatais. Jis „Europos klubui‘ sake, jog verslas laimėjo prieš klimatą.

„COP susitarimas teikia pirmenybę verslui prieš klimatą. Mes per daug pasidavėme verslui ir nenorui ką nors keisti, kad sistema veiktų, mes neradom sprendimų, kurie pradėtų judėjimą link pokyčių. Tam, kad klimato kaita nebūtų didesnė nei planuoti 1,5 laipsnio 2050 metais, pokyčiai turėjo vykti 2018 metais, dabar mes vis tolinam datas, šio COP didelė problema, kad mes vis atidedame žalius pokyčius.

Europarlamentaras Claude Gruffat

GIEC – klimato ekspertai, mums sako, kad ateinantys dešimt metų turi būti tie dešimt metų, kurie turi pakeisti situaciją, norint pasiekti 1,5 laipsnių tikslų, iki 2050. Jie sako, kad jau 2018 metais turėjo būti padaryta tai, ką dabar numatom 2035-iems, ir  ši data jau artėja o mes vis atidėliojam terminus, kai vis daugiau žmonių planetoje  kenčia nuo klimato kaitos padarinių. Vien per šių metų rugsėjo ir spalio mėnesius maisto kainos planetoje pakilo 30 procentų, derlius šiaurės pusrutulyje labai prastas, pietiniame pusrutulyje kaip paprastai geresnis, bet nepakankamai, kad kompensuotų šaurinės pusės praradimus, tad vis daugiau ir daugiau žmonių susiduria su tuo, kad nebegali įpirkti maisto, badauja.

Tai primena 2008 metais vykusius protestus ir galime susidurti su pasauline bado problema. 800 milijonų žmonių badauja, klimatas keičiasi, daugiausiai tam įtaką daro žmonių gyvenimo būdas, o COP26 nepadarė nieko, tai liūdina“, – „Europos klubui“ sakė Claude Gruffat, EP žaliųjų frakcijos narys.

V.Sinkevičius: COP26 rezultatus reikia vertinti realistiškai

Apie Glazgo klimato kaitos susitikimo rezultatus ir Lietuvos veiksmus „Europos klubas“ kalbino ir aplinkos eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.

„Aš manau, kad mes turime vertinti realistiškai ir atsižvelgti į situaciją, kuri yra“, – sako jis. Anot eurokomisaro, pirmininkaujanti Didžioji Britanija pradžioje pasiūlė daug ambicingesnį siūlymą, tačiau jo nesugebėjo apginti ir sulaukti palaikymo, kas išties aptemdė susitikimo nuotaiką.

Tačiau anot jo, reikia pasidžiaugti Europos Sąjungos pozicija, kuri buvo solidžiausia, nes ES ne tik atvyko su pažadais ir įsipareigojimais, bet ir su Klimato įstatymu ir su aiškiu planu, kaip pasiekti 30-ties metų tikslus. 

COP26 skambėjo daug priekaištų iš besivystančių šalių, kad turtingosios nevykdė savo pažadų po ankstesnių susitarimų ir iš žadėtų 100 milijardų USD iki 2020-ųjų nesurasta penktadalio pinigų. Dabar teigiama, jog reikia jau trilijono kasmet, kad būtų įmanoma šioms šalims prisitaikyti prie reikiamų pasikeitimų. Visgi galiausiai rastas bendras sutarimas ir tam padėjo JAV įsipareigojimai.

„Aš manau, pirmiausia labai smarkiai padėjo JAV pozicija Ir JAV įsipareigojimai. Ir Europos Komisijos pozicija, kai pirmininkė jau pirmąją dieną atvažiavo su labai aiškiu pareiškimu dėl didinamo finansavimo“. – sakė V.Sinkevičius.

Anot jo, nors labai daug dėmesio yra skiriama pačiam COP26 susitikimui ir toms dviem savaitėms, tačiau svarbiausia yra tai, kas vyksta tarp susitikimų ir kaip laikomasi įsipareigojimų.

Lietuvoje siūlomas automobilių taršos mokestis

Lietuva Glazge prisijungė prie COP26 deklaracijos dėl nulinės taršos automobilių, priemonės taip pat siūlomos – automobilių taršos mokestis. Lietuvoje transporto sektorius atsakingas už 30 procentų emisijų. Tačiau dabar siūlomą taršos mokestį eurokomisaras vertina ne itin palankiai.

„Šalys narės nustato, koks mokestis yra joms tinkamiausias. Akivaizdu, kad transporto tarša yra problema Lietuvoje. Tačiau manau, kad dar yra pakankamai daug neišnaudoto kito potencialo – dėl to paties dyzelino akcizo, kitų apmokestinimo formų, nes vis dėlto kalbame apie seną autoparką ir didelę problemą pirmiausia žmonėms, gyvenantiems regionuose“, – sako Virginijus Sinkevičius. Anot jo, didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys turi geriau funkcionuojantį viešąjį transportą, kur gyventojai turi alternatyvą,  bet gyvenantiems rajonuose ir kasdien važiuojantiems 50 ar 60 kilometrų į darbą taršiu automobiliu, tai smarkiai atsilieps.

Žmonės važiuoja taršiu automobiliu ne todėl, kad jiems „patinka klasika ar taršesnis automobilis“, bet tiesiog neturi galimybės pasikeisti į naujesnį, sako eurokomisaras. 

„Aš bijau, kad mokestis tikrai bus surinktas, bet ar tai tikrai sumažins taršą, aš nežinau, nes čia atsakomybė turėtų būti platesnė. Pirmiausia patys miestai turėtų užtikrinti, kad ir viešasis transportas būtų netaršus, mes matome viešuosius pirkimus, kurie yra vykdomi, perkami dyzeliniai arba geriausiu atveju dujiniai autobusai, ir tuo pat metu gyventojų prašoma susimokėti mokestį už jų transportą. Vėlgi mes matome miestuose automobiliai galbūt kartais būna ir naujesni, bet jų variklio tūris yra didelis, ir automobilis taip pat teršia ir vartoja daug kuro, ir jis galimai bus apmokestintas panašiai arba galbūt net mažiau nei tas senas automobilis, tad aš šiuo atveju nežinau, ar tai yra geriausias sprendimas“, – svarsto už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys.

„Akivaizdu, kad tai yra daug platesnė problema ir kad ji bus išspręsta tuo mokesčiu, aš drįsčiau abejoti, bet aišku, kad sprendimų reikia“, – sako jis.

Plačiau klausykite pokalbį su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)