„Europos klubas“ – Europos augimas trapus, o optimizmas per didelis

Europos augimas – trapus, o optimizmas – per didelis Klausyti „Europos klubas“

Po atostogų šią savaitę susirinkusiame Europos Parlamente vėl užvirė darbas. Strasbūre parlamentarai sesijos metu iškart kibo į darbus, o įžangą tam padarė Europos Komisijos vadovo Jose Manuelio Barroso pranešimas apie tai, kas pasiekta per kelis sunkiausius Europai metus, o kur dar laukia iššūkiai. Tai paskutinis jo pranešimas šioje kadencijoje.

Pagyros įtikino ne visus

Pasak J.M.Barroso, ES „kovėsi“, kai jos narės suprato, kad turi kartu įveikti 2008 metų pasaulinę finansų krizę, taip pat po jos sekusią skolų krizę ir ekonomikos smukimo laikotarpį.
„Dabar yra svarbu, kaip mes pasinaudosime tuo, ką pasiekėme“, – europarlamentarams sakė J.M.Barroso.
„Nuo krizės pradžios nuėjome ilgą kelią…., faktai mums rodo, kad mūsų pastangos jau ima įtikinti suabejojusius mumis, – sakė jis, kalbėdamas apie pasiektą pažangą finansinės pagalbos sulaukusiose Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Kipre, taip pat Ispanijoje, kurios bankams taip pat prireikė paramos. – Europos atsigavimas jau matomas regos lauke…, vadinasi, einame teisingu keliu“, – negailėjo pagyrų J.M.Barroso.
Toks optimizmas ir pagyros įtikino ne visus Europos Parlamento narius. Jei dešinieji ir negailėjo pagyrų kadenciją baigiančiam portugalui, tai kairiųjų – Socialistų frakcijos vadovas Hanesas Svoboda negailėjo karčių žodžių Europos Komisijos vadovo adresu. Pasak jo, tik akli gali nematyti to, kas darosi Europoje – nedarbas viršija rekordus, o tėvai neveda vaikų į darželius, nes neturi kuo aprengti.
ES parlamente centristų frakcijai vadovaujantis buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas irgi replikavo, kad nedidelis ekonominės padėties pagerėjimas nesuteikia pagrindo per daug pasiduoti emocijoms. „Mes matome tik pirmuosius atsigavimo ženklus, bet tai tiesiog rodo, kad mes pasiekėme recesijos dugną“, – pareiškė G.Verhofstadtas. Skaičiai, pasak jo, rodo, kad esame naujame krizės etape, o ne kad iš jos išlipome“.
„Mums gresia sąstingio, didžiulio ir ilgalaikio nedarbo laikotarpis“, – kalbėjo buvęs belgų premjeras, nedarbo lygiui euro zonoje pasiekus rekordines 12,1 proc. aukštumas.

Lietuviai optimizmu irgi netrykšta

Š iai frakcijai atstovaujantis Lietuvoje išrinktas europarlamentaras Zigmantas Balčytis pastebėjo, kad tokiais momentais Parlamentas ir anksčiau kartais suskildavo į dvi puses. „Visi turi vizijas. Mes, socialistai, turime vienokią, dešinieji – kitokią. Tai natūralu. Tai demokratinio mechanizmo veikimo pasekmės“, – „Europos klubui“ teigė Z.Balčytis.
Pratęsdamas H.Svobodos mintį, lietuvis teigė, kad išėjimo iš krizės dar nėra, nes nematyti tokių ženklų. Z.Balčytis paminėjo ir Lietuvą. Jo manymu, jei ne emigracija, nedarbo lygis mūsų šalyje būtų panašus kaip Ispanijoje ir Portugalijoje, ypač jaunimo tarpe. Pusė jų neturi darbo.
„Tas trypčiojimas keturis metus yra nepateisinamas“, – teigė Z.Balčytis.
Bankų sąjunga – vienas iš lėtai kuriamų projektų, nors bankų sektorius būtent turi daug įtakos bendrai Europos finansų sistemai.
Finansinių sandorių mokestį, pasak jo, irgi pagaliau turime įvesti, nors kai kurie Europos teisininkai jau įspėja eurokomisarą, mokesčio autorių Algirdą Š emetą, kad šis mokestis prasilenkia su ES teise.
Tačiau socialdemokratas Z.Balčytis įspėjo, kad reikia vieningai spręsti problemas, o ne pagal taisyklę: 28 valstybės – 28 interesai.

Bankų sektorių reikia tvarkyti

Europos Komisijos vadovas savo pasisakyme priminė, kad praėjo penkeri metai nuo tada, kai žlugo „Lehmann Brothers“, pakurstęs krizę. Kaip pastebėjo Z.Balčytis, daug metų bankai, ypač Pietų Europos šalyse, veikė nekontroliuojami, o pačios valstybės buvo subsidijuojamos. Kalta ir pati ES, kuri užsimerkė prieš šią problemą, pabrėžė jis. Todėl bankinį sektorių reikia sutvarkyti, sako Z.Balčytis.
čŒia turėtų padidėti Europos centrinio banko vaidmuo. „Susidūrėme su struktūrine krize, todėl nori nenori turėsime pertvarkyti savo ekonominę struktūrą. Taip pat reikės pertvarkyti demokratines institucijas, kad sprendimai būtų savalaikiai, o ne diskutuoti metų metus“, – sakė jis.
Pramonės kūrimas, pasak jo, yra prioritetas, jei norime užtikrinti žmonės pragyvenimo šaltinį ir sėkmingai kovoti su nedarbu.
„Vyriausybės turi peržiūrėti investavimo politikas“, – įsitikinęs jis.
Dešiniųjų frakcijai priklausanti konservatorė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė sutinka, kad trykšti optimizmu kol kas ne laikas. „Paplekšnoti vienas kitam per petį gerai, tačiau užsimerkti prieš tai, kas vyksta negerai – nereikia. Nei viena valstybė iš ES nepasitraukė, ką ir pasakė J.K.Barroso“, – teigė R.Morkūnaitė Mikulėnienė.
Jaunimo nedarbo problemos sprendimas Europoje jai primena gaisrų gesinimą. Tačiau tai geriau nei nieko, pažymėjo europarlamentarė. ES žada gerokai didinti finansavimą jaunimo įdarbinimo programoms.

„Europos klubas“ – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda .

http://www.facebook.com/EuroposKlubas

kalbėk: vilija@fm99.lt

Komentarai

komentarai(-ų)