Klausyti gyvai

06:30 - 08:35

Ryto programa „Geros dienos!“

„Europos klubas” – papildomai kaupti pensijai bus galima visur

Papildomai kaupti pensijai bus galima visur

 Persikelti pensijas iš kitos ES šalies dabar jau bus galima laisvai. Ne tik senatvės, bet ir papildomą profesinę pensiją. Tiesa, pastarosios Lietuvoje praktiškai neegzistuoja. Tačiau ateityje tikimasi, kad jų atsiras.

Ko gero, nedaug optimistų beliko mūsų šalyje, kurie galvoja, kad po 20 jiems pakaks pragyventi iš „Sodros“ pensijos, tad pats laikas susirūpinti papildomu kaupimu, vis apie save primena privatūs pensijų fondai.

Š. Ruzgys
Š. Ruzgys

 Lietuvai tinka ne viskas

Sprendimui leisti laisvai persikelti papildomai kauptas pensijas iš vienos šalį į kitą pritarė paskutinį kartą šioje kadencijoje susirinkęs Europos Parlamentas. Šis sprendimas ypač aktualus dirbantiems tose ES šalyse, kur populiarūs profesiniai pensijų fondai. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys „Europos klubui“ sakė, kad teisės aktai, susiję su profesiniais pensijų fondais, anksčiau buvo „nuleisti“ į Lietuvą iš Briuselio. Tačiau kas tinka senosioms ES šalims, nebūtinai tinka Lietuvai. „Per daug sudėtingas, per daug komplikuotas būdas. Nei viena įmonė nebando užsiimti tuo“, – atskleidė Š.Ruzgys.

Įstatymas leidžia įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio susitarimą, darbdaviai Europoje paprastai susitaria su profsąjungomis steigti tam tikrą fondą, kuriame papildomai bus kaupiama pensija dirbantiesiems, iš jų kas mėnesį atskaitant tam tikrą dalį pajamų. Tada samdoma išorinė bendrovė, kuri įkurią fondą. Tačiau tai neveikia Lietuvoje, kurioje išnyko profsąjungos dar tada, kai griuvo Sovietų Sąjunga. O likusiose mūsų šalies profsąjungose vyrauja senyvi žmonės, kurie apie tokius fondus nėra girdėję arba tiesiog nesuinteresuoti kažkuo rūpintis. Tuo tarpu darbdaviai paprasčiausiai neturi su kuo derėtis, be to, kam čia stengtis, jei patys darbuotojai visiškai nesuinteresuoti papildomu kaupimu, nes gyventi ir uždirbti jiems reikia šiandien, o kas mėnesį „atkąsti“ dalį nuo algos sutiktų tikrai ne visi. Valstybei irgi nelabai rūpi steigti fondus, kuriuose papildomai kauptų tam tikrų profesijų žmonės, nes labiausiai rūpi „Sodros“ padėtis.

Asociacijos vadovas teigė, kad fondų nėra ir nebus, nes įstatymas tinkamas daugiatūkstantinėms kompanijoms, kurių Lietuvoje yra mažai. Darbuotojams palikta galimybė savarankiškai kaupti pensijai, kreiptis į privačius fondus.

 Mokesčiai mūsų šalyje – didesni

Pensija susikibe rankomis Š. Ruzgys atskreipė dėmesį ir į mokesčius Lietuvoje. Pasak jo, Vakarų Europos šalyse darbuotojai „Sodros“ mokesčius moka gerokai mažesnius nei Lietuvoje, tad jiems lieka daugiau papildomam pensijų kaupimui. Pavyzdžiui, Lietuvoje įmonės už darbuotoją moka 31 procentą nuo algos, tai kitose šalyse jis sieka 10-12 procentų ar panašiai. Be to, patiems darbuotojams dar tenka mokėti 24 procentus pajamų mokestį. „Tad dar pridėti kažką „ant viršaus“ būtų sudėtinga. Darbuotojai sako, kad jiems litas rūpi šiandien, nes gauna mažas algas“, – sakė pašnekovas. Tuo tarpu trečios pakopos fondai, pasak jo, yra labai liberalūs – nori moki, nori ne, lėšas gali atsiimti anksčiau, jei yra toks poreikis. Tiesa, Lietuvoje jau siūloma steigti „užrakintą“ fondą, iš kurios žmogus negalėtų išsiimti lėšų iki tol, kol jam sueis pensijinis amžius. Tai, pasak Š.Ruzgio, jau būtų supaprastintas profesinio pensijų fondo modelis.

Be to,  Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas tvirtino, kad persikelti pensiją į Lietuvą praktiškai yra labai sudėtinga, nes joks įstatymas neleidžia priimti antros pakopos pensijų fondo lėšas. Trečios, arba savanoriško kaupimo, pensijų fondo lėšos teoriškai gali būti priimtos, tačiau ES šalyje veikiantis fondas paprastai reikalauja, kad Lietuvos fondas atitiktų profesinių fondų reikalavimus. O jų mūsų šalyje nėra. „Dėl trijų žmonių, kurie norėtų perkelti pensiją į Lietuvą, neapsimoka daryti. Lietuviškas fondas turėtų atitikti, pavyzdžiui, britiškus reikalavimus. Tačiau čia ne tas mastelis“, – mano Š. Ruzgys. Pasak jo, jei Lietuvos bankas priimtų naujus įpareigojančius teisės aktus, o britai priims trečios pakopos fondus kaip profesinius, tada situacija keisis į gerąją pusę.

Tiesa, kitoje šalyje, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje lietuvio uždirbti pinigai Lietuvoje niekur nedingsta, ir atvirkščiai – emigrantams, kurie pradėjo kaupti Lietuvoje, fondas mokės pensiją, kai ateis pensijinis laikas. Kai turėsime eurą, beje, išvengsime pervedimo mokesčių, taigi sąlygos dar labiau palengvės.

 Parlamentas supaprastino tvarką

 Š.Ruzgys pastebėjo, kad po truputį keičiasi Lietuvos gyventojų nuomonė apie savanorišką pensijų kaupimą, tačiau lūžis dar nepasiektas, nes „sugalvoja milijonai priežasčių, kodėl to nedaryti“ – reikia pinigų dabar, nesupranta, smaugia paskola ir t.t.

Europarlamentarė, buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, nauja Europos Parlamento patvirtinta tvarka palengvina sąlygas ES judantiems darbuotojams, užtikrina teises į papildomą pensiją. „Gaila, kad Lietuvoje iki šiol nėra profesinių fondų“, – apgailestavo V.Blinkevičiūtė. Kodėl jų nėra? Tai, pasak jo, turėtų rūpėti ir darbdaviams, kurie norėtų išsaugoti gerus specialistus, patikimus darbuotojus. Todėl, jos nuomone, ne už kalnų ta diena, kai Lietuvos darbdaviai bus suinteresuoti dalyvauti profesiniuose pensijų fonduose.

V. Blinkevičiūtė
V. Blinkevičiūtė

Beje, V.Blinkevičiūtė pastebėjo, kad yra tam tikras amžiaus reikalavimas norintiems dalyvauti tokiuose pensijų fonduose, kaupti juose senatvei, yra taisyklės, kurio nurodo, nuo kada gali įstoti į fondą. Kai kuriose valstybėse į tokį pensijų fondą gali ateiti tik 28 metų. Tačiau Europos Parlamentas mano, kad tai neteisinga ir panaikino tokį apribojimą. Tačiau įrašė naują ribą – 21 metai. “Nereikės tiek ilgai laukti“, – sakė buvusi ministrė.

Kitas dalykas – kiek reikia „išbūti“, norint tapti profesinio fondo nariu? Kai kuriose valstybėse turi dirbti ne mažiau kaip dešimt metų, kai kur ir trumpiau, jei nori dalyvauti vienos įmonės įkurtame fonde. Tai savotiškai „pririša“ žmones prie darbo vietos, tačiau žmonės vis labiau juda, todėl Europos Parlamentas nutarė, kad negalima taip ilgai laikyti „pririšto“ darbuotojo. Trys metai, pagal naują tvarką, bus maksimalus darbo periodas tiems, kurie nori pradėti kaupti pensiją profesiniame fonde. Tačiau jei žmogus ir po metų nuspręs kraustytis į kitą šalį, pinigai irgi niekur nedings. „Šie pakeitimai, mano nuomone, yra labai geri, ypač Lietuvos žmonėms“, – įsitikinusi europarlamentarė.

Naujos taisyklės bus įkeltos į šalių teisę po ketverių metų.

Europos klubas” – klausykite trečiadienį 10:30 val. ir ketvirtadienį 18:50 val. Laida kartojama šeštadienį 10:10 val. ir sekmadienį 13:10 val.

Prie laidos finansavimo prisideda Europos Parlamentas.

Kitos naujienos

Alytaus apskrities policijos pareigūnai sulaikė iš užsienio į Lietuvą atgabentus 11 kilogramų kanapių.

Po žiemos atėjus pavasariui yra išbandymas tvarkant bei prižiūrint kaimų kelius. Alytaus rajone š...

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...

Per šventes ženkliai pasunkėja pirkinių krepšiai ir atliekų konteineriai. „Dar nebuvo tokių švenč...