Gita Mickevičiūtė: seneliams reikia bendravimo, jie nori gyventi normalų gyvenimą

Prenumeruokite ir klausykite tinklalaidžių platformoseApple podcasts | Spotify | Google podcasts | RSS|Breaker| Castbox |Overcast | Pocket Casts | RadioPublic

Laimingas tas, kam teko pažinti savo senelius. Pabandykite atsiminti akimirkas praleistas su jais, peržiūrėti nuotraukų albumuose užmirštas nuotraukas, atrasti senelių ir savo bruožų panašumų. Gera atsiminti, tiesa? Tie, kam neteko laimė pasimatyti su seneliais, tikrai dar neužmiršo vaikystės draugų pasakytų frazių „važiuosiu pas diedukus“, „močiutė numezgė“ ir panašių, kurios sukeldavo smalsumą ir klausimą: o koks jausmas turėti senelius? 

Apie senatvę, senyvus žmones ir jų rūpesčius laidoje „Papasakok man“ Vija kalbasi su Gita Miskevičiūte VšĮ „Gerumo skraistė“ vadove. 

Viešosios įstaigos veikla susijusi ne vien su paslaugomis senyviems žmonėms. Įstaiga įtraukia į savo veiklą ir kitų, ne būtinai senatvės rūpesčių turinčius žmones.  „Gerumo skraistė tai yra socialinių paslaugų įstaiga, jeigu taip pasakyti formaliai, bet šiaip mes globojame senelius, senjorus, jiems padedam ištrūkti iš namų, taip pat teikiam paslaugas ir asmenims su negalia. Norim praskaidrinti jų gyvenimą“, – savo veiklą pristato Gita.

Gita Mickevičiūtė

Ar žinojote, jog didžiausia senyvo amžiaus žmonių problema net ne prasta jų materialinė padėtis, o vienišumas ir depresija? Daugeliui garbus amžiaus žmonių diagnozuojama depresija, pasireiškia nerimas. Kas galėtų nors kiek praskaidrinti jų dienas? Dėmesys. Taip, tai labai paprastas receptas, tiesiog neatidėliokite vizito pas senelius ar senyvus tėvus Kalėdoms, o aplankykite arba bent jau paskambinkite tuoj pat. 

Kas įkvėpė Gitą imtis šios veiklos? Jauna moteris, gyvenanti uostamiestyje, dirbanti tiriamąjį darbą, turinti sėkmingą karjerą, atsisako visko ir pradeda gyvenimą iš naujo, nerdama stačia galva į socialinę veiklą. 

„ Man labai patiko mano darbas, bet, tiesiog, nemačiau prasmės. Aš išmokstu, aš žinau, aš padarau, atlieku puikiai darbą, socialinės garantijos, viskas tvarkoj. Prasmės man trūko. Aš ėjau per atostogas savanoriaut į senelių namus. Ką mačiau senelių namuose? Mačiau tokius žmones, kurie dar gali laisvai judėti, tikrai protauja, jie gali gyventi savarankiškai, tiesiog, dėl kažkokių priežasčių jie ten atsiduria ir jie žiūri į nebūtį. Žvilgsniai, tokie į tolį, į nieką. Jie praradę tikslą gyvenime. Mano mintis buvo, kuo ilgiau juos išlaikyti namuose. Besavanoriaudama kokius penkis metus planavau, kad aš išeisiu“, – apie savo apsisprendimą pasakoja Gita. 

Jaunos moters pasirinkimą dirbti su senyvais žmonėmis nulėmė savanorystės patirtis ir gilus ryšys su jau mirusia močiute, pas kurią vaikystėje leisdavo vasaras. „Grįždavau į senelių namus, gal ieškodama savo močiutės“, – su grauduliu dalijasi atsiminimais pašnekovė.

Taigi, Gita grįžo į gimtąjį miestą – Alytų, ėmėsi darbų, įsteigė VšĮ „Gerumo skraistė“, dažnai dar vadinamą senelių darželiu ir šiandien ji gali pasakyti, jog mato ir jaučia savo darbo prasmę. 

Klausykite laidos įrašą ir sužinokite daugiau apie „Gerumo skraistės“ veiklą, apie Gitos sprendimus nulėmusius ne vieno Alytaus senjoro likimą. 

„Papasakok man“ laida dalinai finansuojama Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.

Komentarai

komentarai(-ų)