Gydytoja B.Brasiūnienė: „Nauji kompensuojami vaistai nuo vėžio Lietuvoje vėluoja dviem ir daugiau metų“

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Kodėl vėžiu sergantys lietuviai kol kas eilės gale prie inovatyvaus gydymo? Vėžys – antra mirtingumo priežastis Lietuvoje. Kasmet mūsų šalyje šia liga suserga 18 tūkst. Žmonių. Ir jų galimybės gydytis ne visada tokios, kokios galėtų būti. Apie jas EK – doc. dr. Birutė Brasiūnienė, Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru skyriaus vedėja. Bei specialiojo Europos Parlamento komiteto, skirto kovai su vėžiu, nariai europarlamentarai Bronis Ropė ir Liudas Mažylis.

Lietuvoje trūksta inovatyvių vaistų ir gydymo būdų

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2019 m. nuo piktybiniai navikai buvo 21 proc. Mirčių priežastis Lietuvoje, kasmet 18 tūkst. suserga vėžiu. Tuo pat metu Lietuvoje onkologijos sektoriaus finansavimas – vienas iš mažiausių Europos valstybėse, lietuviai vieni paskutiniųjų eilėje prie inovatyvaus gydymo.

doc.dr. Birutė Brasiūniene

Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja doc. dr. Birute Brasiūnienė sako, jog situacija kiek keičiasi, kiekvienais metais pasipildo kompensuojamų vaistų paketas, 4 stadijos krūties vėžio išgyvenimo vidurkis pasiekė 5 metus, jam nauji vaistai jau antri metai kompensuojami Lietuvoje, tačiau nėra viskas tik gražu.

„Deja, Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą tikrai užima dažniausiai apatinės lentelės grafas ir, pavyzdžiui, nauji kompensuojami vaistai Lietuvoje tikrai vėluoja dviem ir daugiau metų“, – apgailestauja gydytoja. Priežasčių, anot jos, reikia klausti sveikatos politikų, tačiau reikalinga reforma ir inovatyvūs sprendimai: „Mes atsiliekame, reikia greitesnių sprendimų“.


Šiuo metu viską lėtina ir pandemija, besitęsianti antrus metus – ligoniai sunkiau patenka pas onkologus, vėliau ateina profilaktikos, programos efektyvumas mažėja, o ligoniai pas gydytojus patenka sunkesni. Dar vienas svarbus momentas medikų darbe – medicina pereina į kitokį modelį, asmeninį požiūrį į ligonį.
„Tai reiškia, kad vis naujų išrandant vaistų, vis daugiau sužinant apie vėžinę ląstelę, mes einame prie to, kad bus ištirtas konkretaus ligonio profilis, nustatytos tam tikros mutacijos ir pagal tai bus, parenkamasjam efektyviausias vaistas taikinys. Tačiau, kad šitas modelis veiktų, reikia labai daug grandžių, turi būti ir genetiniai tyrimai kompensuojami, turi būti sistema, nuo tyrimo atlikimo iki gydymo prieinamumo, turime ieškoti resursų ir galimybių, kaip surasti vaistą“, – pasakoja B.Brasiūnienė.


Prognozuojama, kad 2040 metais naujų vėžio atvejų daugės 21 procentu, tai sudarys 3,4 milijono naujų vėžio susirgimų. Tad natūralu, kad didėja poreikis ir naujų vaistų, mokslo išradimų, klinikinių tyrimų, sako medikė. Lietuvos ligoniams taip pat prieinamos kai kurios inovatyvios priemonės ar klinikinių tyrimų bandymu gaunami nauji gydymo metodai, tačiau tai gauna vienetai.
„Mes turime ir pavienių tikrai sėkmingų istorijų, kai žmogus galbūt pateko į klinikinį tyrimą užsienyje, ar turėjo galimybę konsultuotis užsienyje, arba čia turėjo galimybę, ar vaistų paramos programą, arba pagal retas ligas valstybė kartais kompensuoja, tai tokių turime, bet, aišku, jų nedaug“, – apgailestauja pašnekovė. Be to, netrūksta ir skaudžių istorijų, kuomet kitose ES šalyse kompnesuojami vaistai vis dar neprieinami Lietuvos ligoniams ir šie jų nebesulaukia.


„Tai sisteminės problemos, yra užsilikusių, matyt, senesnių dalykų, kurie kažkada galbūt veikė, dabar jie nebeatitinka šių dienų paciento nei lūkesčių, nei poreikių“. – apie problemas kalba Birutė Brasiūnienė.
Anot jos, galimybė atsisakyti kai kurių tarpinių grandžių, ir jei patvirtinus vaistus, gydymo metodus Europos Sąjungoje proceso nebereikėtų kartoti Lietuvoje, tikrai palengvintų situaciją ir pagreitintų naujų priemonių prieinamumą: „Jeigu jau Europos Sąjunga patvirtino kažkokį vaistą, nebeapauginti kažkokiom biurokratinėmis kliūtimis vietinių, nes aš manau yra tokių dalykų“.

Kuriami siūlymai, kad vėžio gydymas būtų prieinamas vienodai

Nors sveikatos sistemos Europos Sąjungoje yra 27, tačiau ieškoma ir bendrų sprendimų – tam postūmį davė ir COVID-19 pandemija, kai buvo imtasi bendrų veiksmų vakcinoms įsigyti. Apie panašius dalykus galvojama ir kovai su vėžiu. Lapkričio mėnesį darbą baigė specialusis Europos Parlamento komitetas, skirtas kovai su vėžiu.

Anot komiteto nario Bronio Ropės, komiteto tikslas – kad vėžys būtų pagydomas ir visose šalyse sąlygos būtų vienodos. Anot jo, Lietuvos skaudi vieta – profilaktika, kurios labai trūksta, dar labiau problemą pagilino COVID-19 pandemija. Kita problema – gydymas, nes pažangiausių vaistų įsigijimas mažoms rytų šalims gali būti iki 10 kartų didesnė negu didelėms vakarų valstybėms, sako B.Ropė. Dėl to prieinamumas prie tokių vaistų labai problematiškas, jie nekompensuojami nes labai brangūs.

„Mūsų siūlymai, kad komisija galėtų daryti centralizuotus pirkimus, jeigu valstybė pageidauja, ir perduoda. Tada būtų vienoda tvarka“, – sako europarlamentaras. Be to, siūloma, kad būtų galima vienodomis sąlygomis gydytis ir kitose šalyse.

Dar viena problema, kurią siūloma spręsti – užmiršimas. Kad pasveikę žmonės būtų išbraukiami iš sąrašų, kad nebūtų persekiojami finansiškai.
„Tai paskolų neduoda, tai palūkanas didesnes siūlo. Kad žmogus galėtų jaustis normaliai, kad jo darbe nepersekiotų“, – vardija B.Ropė. Anot jo, užmiršimo klausimas labai svarbus visoje Europos Sąjungoje.

Specialiojo komiteto parengta strategija itin svarbi Europai, nes kas ketvirtas vėžio pasaulyje atvejis nustatomas Senajame žemyne, sako kitas komiteto narys, europarlamentaras Liudas Mažylis. Dideli skirtumai ir ES viduje, sako jis.

„Yra nemaža atskirtis ir tarp tų 27 Europos Sąjungos valstybių. Turtingesnės, toliau pažengę Vakarų valstybės skiria didesnį finansavimą apskritai sveikatai. Tame tarpe ir vėžiniams susirgimams“, – sako L.Mažylis. Anot jo, yra ir kultūriniai, gyvensenos skirtumai tarp valstybių, tačiau didelės ir vaistų tiekimo skirtumų problemos.
„Daug kas yra nesutvarkyta. Tie, kuriems pavyksta gauti išskirtinį gydymo instrumentą, paskui susiduria su atsiskaitymo problemomis – 27 valstybės, 27 sveikatos draudimo sistemos. Kaip jas suvienodinti, kad pacientas gaėtų gauti paslaugą kitoje valstybėje“, – svarsto europarlamentaras.

Anot jo, problema yra tai, kad stojimo sutartyse nenumatyta sveiktaos klausimus spręsti bendrai, skirtingai negu kai kuriose kitose srityse, pavyzdžiui, aplinkosaugos.
Daugiau klausykite „Europos klubo“ podkaste.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)