Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Radijo stoties „FM99“ eteryje laida „Gyvas miestas“. Kiekvieną trečiadienį kalbame apie tai, kas vyksta tarp mūsų. Čia kultūros, architektūros, urbanistikos ir ekonomikos aktualijos iš Lietuvos bei pasaulio. „Gyvas miestas“ „FM99“ eteryje trečiadieniais 14.30 val., laida kartojama ketvirtadienį po 20 val. bei sekmadienį po 16 val.
Šioje laidoje „Gyvas miestas” drauge su Švietimo NVO tinklo narių, Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas” analitike Gintare Petkevičiene bei istorijos ir pilietiškumo ugdymo mokytoju Linu Janulioniu kalbėjome apie pilietiškumo ugdymą. Kviečiame pasiklausyti!
Nepaisant to, kad mokyklose turime privalomas pamokas – jaunų žmonių domėjimasis politika bene žemiausias tarp visų EBPO („išsivysčiusių”) šalių, o rinkiminis aktyvumas 2012 metais jaunų žmonių (18-35 m.) tarpe siekė viso labo 16% (2016 m. pirmame ture pakilo iki 38%, bet antrajame vėl krito iki 20%) – mokslininkai kelia hipotezę, jog tai įvyko dėl mobilizuojančių kampanijų (Laisvės TV, Žinau, ką renku, Man ne dzin, Baltosios prištinės), tačiau be struktūrinių pokyčių negalime tikėtis ilgalaikio poveikio. O koks turėtų būti ilgalaikis pilietiškumo ugdymas Lietuvoje?
Nepaisant esamų programų bei tam kasmet skiriamų lėšų, pilietinis ugdymas neduoda rezultatų – menkas pilietinis aktyvumas ir dešimtmetį iš esmės nekintantys rezultatai (remiantis Pilietinės galios indeksu) verčia suabejoti pilietiškumo pagrindų ugdymo mokykloje efektyvumu. Dažnai mokiniai, paklausti, kokias pilietines veiklas žino, neranda tikslių žodžių, pilietinę veiklą siedami su politiniu dalyvavimu. O „mokytojams trūksta žinių, įgūdžių ir metodinių gairių kokybiškam, įdomiam ir motyvuojančiam tam tikrų temų dėstymui ir mokinių vertinimui, nėra gerai išvystytos ir nuoseklios mokytojų mokymų ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos.“ Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, bet kokia pamoka, dėstoma vieną kartą per savaitę, valstybei per metus atsieina apie 15 mln. eurų.
Tyrimai rodo, jog moksleivių teorinės žinios Lietuvoje yra pakankamai aukšto lygio – net 70 proc. Lietuvos mokinių atsakė teisingai į teorinius klausimus apie rinkimų sistemą (ES vidurkis 47 proc.). Tačiau daugiau kaip 70 proc. mokinių netiki, kad jų balsas gali nulemti sprendimų priėmimą. Eurobarometro duomenys rodo, jog Lietuvoje 63 proc. jaunimo yra nelinkę įsitraukti į visuomeninę veiklą, kai ES vidurkis – 44 proc.
„Vyraujantis leitmotyvas mokinių diskusijų grupėse kalbant apie pilietinį ugdymą – šios pamokos yra nuobodžios, jose daug teorinių žinių, kurių reikalingumu mokiniai abejoja, informacija nėra siejama su praktine veikla, tai, kas sakoma tų pamokų metu, greitai pasimiršta. Dažnai minėtas šių pamokų privalumas – jose galima lengviau nei kitose pamokose gauti įskaitą arba gerą pažymį, vykstant renginiams – išeiti iš kitų pamokų.“, – teigiama Pilietinės visuomenės instituto 2012 m. atliktame Pilietiškumo būklės kokybinis tyrime.
Ką daryti?
Lietuvos moksleiviai turi gerą teorinį pilietinio ugdymo parengimą, bet smarkiai atsilieka nuo savo bendraamžių Europoje pagal praktinį veikimą, realų dalyvavimą pilietiniame gyvenime. Atsižvelgiant į tai, būtina investuoti į praktinių pilietiškumo įgūdžių formavimą, ypač didelį dėmesį skiriant berniukams, mokiniams iš žemo socialinio ekonominio statuso šeimų bei regionų.
Didelėje dalyje mokyklų iki šiol neveikia mokinių savivaldos, todėl būtina skirti didesnį dėmesį demokratijos mokyklose plėtrai bei mokinių įtraukimui į sprendimų priėmimą. Pilietinį aktyvumą, pilietinę galią ir kitus su aktyviu pilietiškumu susijusius atributus teigiamai veikia mokinių savanorystė, dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje bei pilietinėse akcijose, todėl į pilietiškumo ugdymą būtina labiau įtraukti įvairius socialinius partnerius, ypač nevyriausybines organizacijas.
Stojant į aukštąsias mokyklas pilietinis aktyvumas, papildomos mokinio veiklos dažniausiai nieko nelemia (išskyrus kelias programas, kuriose dalyvavusiems moksleiviams gali būti pridėta papildomų balų stojant) arba lemia labai mažai, todėl siekiant paskatinti jaunus žmones aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje, reikia sukurti teisines prielaidas tokioms veikloms įvertinti ir pripažinti.
