Kelias Kaunas – Alytus. Kiek juostų 2+1, ar 2+2 ir kada?

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

“Situacija tikrai yra liūdna, poreikis pagal paraiškas savivaldybių finansuoti iš rezervo yra 5 kartus didesnis negu rezervas, dar tokio nesam turėję per visą Lietuvos istoriją, tai iššūkis tikrai didelis,” – sako Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Tokia situacija kartu parodo ir kelio į Kauną finansavimo galimybes.

Prenumeruokite FM99 radijo podcastą bet kurioje iš šių platformų ir klausykite įdomiausius pokalbius Jums patogiu metu!

Applepodcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | BreakerAnchor|Pocket Casts| Anchor|Castbox|Overcast

Šią savaitę surengtas Seimo Laikinosios Dzūkijos bičiulių grupės posėdis, kuriame Dzūkijoje rinkti Seimo nariai, regiono dešimties savivaldybių merai, diskutavo apie regiono infrastruktūros galimybes. Be kiekvienam merui asmeninių skaudulių, vienas bendresnis projektas – kelias iš Alytaus į Kauną. 

Pietų Lietuva – visiškai neišnaudoto potencialo regionas

Pietų Lietuva – visiškai neišnaudoto potencialo regionas, sako Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Padėti gali inžinerinė pramonė, tačiau investuotojams renkantis kur investuoti, žiūrima į kelis pagrindinius dalykus – ar pakankamai darbo jėgos, kuri turi būti atitinkamai parengta, tad regiono švietimo įstaigos ir jų bendradarbiavimas su verslu itin svarbus. 

Antras klausimas, sako ministras –  ar yra jau šiandien 15  ha išvystytas sklypas, į kurį galima priimti tokį invesutotoją kaip Continental ir šalia dar maždaug 10 ha sklypo? Nes tokio kalibro investuotojai nori turėti rezervą. Tad anot ministro, ne veltui buvo pradėtos diskusijos apie Laisvąją ekonominę zoną Pietų Lietuvoje. Ministras primena apie planus Alytuje steigti LEZ, kuriam atliktos ir studijos, kaip tinkamiausia ir jau parengta vieta įvardyta 100 ha aerodromo teritorija.

Alytus – Kaunas vienas labiausiai apkrautų kelių Lietuvoje

Kaip dar vieną reikalingiausių dalykų regiono vystymui ministras įvardijq infrastruktūrą. Tarp Pietų Lietuvai reikalingiausių objektų – kelias Alytus – Kaunas, kurio dalis nuo Prienų kelia daugiausiai problemų, o greitis beveik visu ruožu ribojamas iki 70 kilometrų.  

Šis kelias yra vienas labiausiai apkrautų kelių Lietuvoje. Anot ministro pateiktos studijos, jei 2003 metais čia pravažiuodavo per 7000 automobilių, tai 2019 metais jau 10103. Prognozuojama, kad srautas išliks panašus, po truputį augs ilguoju laikotarpiu.

Visgi kelio dangos būklė, anot ministro, geresnė, negu kituose analogiškos kategorijos keliuose Lietuvoje ir būtent dėl to kelio rekonstrukcijos darbai buvo nukelti tik po 2030 metų. Susisiekimo ministras priminė kelio istoriją ir kas jau nuveikta.

Kas jau nuveikta?

Kelių direkcija buvo užsakiusi kelio iki Prienų rekonstrukcijos specialųjį planą ir buvo vertinami du variantai  2+1 juostų kelias ir galiausiai apsistota prie dabartinio varianto po vieną juostą į abi puses. Taip 2018 metais nutarta dėl to, kad kelias eina per gyvenvietes, daug susikirtimų, kelią apie 80 kartų kerta įvairios komunikacijos. Tokiam kelio rekonstrukcijos variantui reikia išpirkti 274 sklypus.

Tačiau 2018 metais specplane nebuvo numatyta geležinkelio viaduko rekonstrukcija Kauno rajone, tad peržiūrint planą 2019 metais jo įgyvendinimas nukeltas ateičiai po dešimtmečio ir su mintimi galbūt koreguoti į trijų juostų kelią.

Kelio rekonstrukcijai reikia 80 mln., kurių nėra

Priežastis, del kurios kelio rekonstrukcija atidėta dešimtmečiui – finansavimas, sako M.Skuodis. Kelio rekonstrukcijai reikia apie 80 mln. eurų. Tuo pat metu reikia įgyvendinti kitus projektus, tokius, kaip Via Balticja ruožas iki Marijampolės. Lenkijos pusėje šis kelias bus pabaigtas 2022 – 2023 metais, tad jį pabaigti Lietuvos pusėje irgi būtina, Vyksta ir pagrindinės Lietuvos magistralės A1 rekonstrukcija. Taip pat laukia kelio Vilnius – Utena, kuris “vadinamas Lietuvos gėda”, rekonstrukcija, dėsto ministras.

Ministras akcentavo, kad žiūrint į dabartinį kelių programos finansavimą, lėšų tikrai nėra pakankamai nei reaguoti į savivaldybių poreikius, nei įgyvendinti strateginius projektus. Tad su tokiu biudžetu, kaip yra dabar, planuoti rekonstrukciją galima tik ilgalaikėje perspektyvoje.

Žiūrint į dabartinę situaciją, net ir valstybinių kelių būklė prastėja ir tie keliai, kuriais didžiuodavomės, jau gerokai prastenės būklės, sako Susisiekimo ministras.

Todėl norint įgyvendinti strateginkius projektus, būtina užtikrinti finansavimą ne vieneriems metams. Tam svarstoma kurti infrastruktūros fondą į kurį galėtų ateiti lėšos iš kelių mokesčių.

Nuspręsti turi pačios savivaldybės – geresnis kelias ar trumpesnis laikas

Norint pradėti rekonstrukcijos ar žemės paėmimo procedūras, savivaldybės turi apsispręsti, kuris kelio variantas jas tenkina. Dabartinis projektas yra 1+1 juostos su galimybe išplėsti į 2+1. Ministras kėlė klausimą, ar nevertėtų paversti iš žemesnės kategorijos kelio į magistralinį ir kalbėti apie keturių juostų kelią, tačiau tai reikštų vėlesnį įgyvendinimą ir didesnį lėšų poreikį, nors važiavimo greitis ir nauda būtų didesnė.

Susisiekimo ministerija per maždaug pusę metų turi pasitvirtinti ilgalaikę strategiją ir tuomet bus aiškesnės visų variantų galimybės ir grafikai, tačiau ministras tikino, kad šis kelias yra tarp keturių strateginių Lietuvos objektų.

“Mes dar pasitikrinsim su jumis dėl akternatyvų, kad matytumėm grafikus ir matytumėm kainą. Aš esu neramus ir dėl kainos, nes Via Baltica 2+2 visus standartus atitinkantis kelias, ruožas nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės, 40 kilometrų  kaina apie 300 milijonų eurų”. – merams sakė M.Skuodis. Tad anot jo, reikia įvertinti galimybes.  

Pagal parengtą specplaną kelias 2+1 tenkintų eismo srautus iki 2042 metų, tačiau kalbant apie platesnį kelią, reikia vertinti specplano galimybes, sako Remigijus Lipkevičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius

“Jeigu kalbėtume apie 2+1, tai galima būtų gavus pritarimą dar šiais metais pradėti išpirkinėti žemes, jeigu kalbėti apie 2+2 reikia analizuoti ar tilptų į žemės sklypą” – teigia Remigijus Lipkevičius.

Tačiau reikalingas savivaldybių apsisprendimas, o Kelių direkcija pažadėjo pateikti preliminarius grafikus, kaip vyktų veiksmas pagal abudu scenarijus.

Kauno kelio rekonstrukcijos darbai būtų pradedami paimant žemę visuomenės reikmėms. Tam skiriami 22 mėnesiai, tuomet sektų techninio projekto parengimas ir tada darbų atlikimas.

 Šiuo metu vertinama galimybė jau dabar inicijuoti žemės paėmimo procedūras visuomenės poreikiams esamam projektui, kad būtų taupomas laikas ir būtų galima judėti į priekį.

Tuo metu bandoma balansuoti, kad nenukentėtų nei viena sritis. Kelių tvarkymas vyksta pagal patvirtintas prioritetines eiles, pradedant nuo blogiausios būklės kelių. Inventorizuoti ir dviračių takai, jų būklė ir plėtra planuojama sistemiškai vertinant visus kelius, įtraukiant savivaldybes, kurios pačios identifikuos prioritetinius ruožus.

Nemunu plauks baržos?

Dar vienas projektas, niekaip neįgaunantis pagreičio – vandens kelias Nemunu. Čia postūmis yra, tiesa, Alytui baržų Nemune dar teks gerokai palaukti.

Birželio mėnesį turi būti parengta vizija dėl Nemuno – ir žemupio, ir aukštupio. Kai vizija bus pateikta Susiekimo ministerijai, bus pristatyta ir savivaldybėms. Tačiau judejimas Nemunu turi prasidėti jau po poros metų ruožu nuo Kauno iki pajūrio, sako ministras. Jis pats teigia turėjęs daug ebjonių dėl tokios galimybės, tačiau įtikino faktai:

“Vaga gilinama ne kasimu, o statant bunas, kad upė pati gilintų vagą ir net sausros metu upės gylis būtų pakankamas plaukioti baržoms.” – pasakoja M.Skuodis. Anot jo, verslo susodomėjimas tikrai didelis jau vien dėl to, kad gabenti barža yra du kartus pigiau, negu keliu. Antra priežastis – turizmas, kuriam taip pat tarnautų upių transportas.

Ministro teigimu, atsakinga už projektą įmonė pažadėjusi, kad 2023 – 2024 metais Nemunu krovinių gabenimas padidės 100 kartų.

“Pasikeitimas bus toks, kad keliaujant palei Nemuną matytumėm baržas, pradžioje kalbama apie ruožą nuo Kauno iki Klaipėdos, tąčiau vėliau ir Pietų Lietuvos regioną.” – sako ministras.

• Andrius Kubilius: „siekiame, kad Vakarai nugalėtų savo baimes ir nuosekliai padėtų Ukrainai”
• FM99 mažieji svečiai – Sakalėlio pradinės mokyklos antrokai!
• Alytaus tėvai ir toliau kovoja už teisę vaikams likti darželiuose
• Alytuje išgertuvių metu vyras, įtariama, išžagino moterį
• Ketvirtadienį, Alytuje neblaivus vyras galimai smurtavo prieš nepilnametį