Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Europos Sąjunga rengia pirmąjį taisyklių rinkinį, skirtą pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis kartu apribojant jo keliamas grėsmes.
Netrukus Europos Komisija pasiūlys dirbtinio intelekto reguliavimus. JAV, kurioje gyvena pagrindiniai pasaulio dirbtinio intelekto kūrėjai, vietoj to nusprendė parengti savanoriškas gaires, kurias iš dalies suformavo pramonė.
Kai kurios dirbtinio intelekto technologijos egzistuoja daugiau nei 50 metų, tačiau pažanga skaičiavimo galios srityje, milžiniškų duomenų kiekių prieinamumas ir nauji algoritmai pastaraisiais metais lėmė didelį šuolį.
Dirbtinis intelektas (DI) galėtų padėti žmonėms sveikatos apsaugos, transporto, individualių produktų ir paslaugų srityse. Jis taip pat galėtų palengvinti informacijos, išsilavinimo ir mokymų prieinamumą – tai tapo ypatingai svarbu dėl COVID-19 pandemijos. DI taip pat gali sumažinti rizikas pavojinguose darbuose, žmones pakeičiant robotais, ir tuo pačiu sukurti naujas darbo vietas sparčiai augančiame DI sektoriuje.
Europos Sąjunga rengia pirmąjį taisyklių rinkinį
Naujoje rezoliucijoje Europos Parlamentas siekia geresnio dirbtinio intelekto reglamentavimo, kuris paskatintų inovacijas, užtikrintų etiką bei padrąsintų žmones pasitikėti šia technologija. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas priėmė pranešimą dėl bendrosios skaitmeninės rinkos veikimo ir dirbtinio intelekto (DI) naudojimo Europos vartotojams gerinimo 39 balsavus už (5 susilaikius).
Airių europarlamentarė Deirdre CLUNE, DI rezoliucijos pranešėja: “Mes norime, kad mažos įmonės augtų, ir mes tikrai norime turėti aiškias taisykles ir įsipareigojimus. Tai labai svarbu, jei norite suteikti tikrumo kūrėjams ir vartotojams. Manau, kad galėtumėte pasakyti, nustatykime aiškų reguliavimą ir, žinoma, jokio susiskaldymo – vieningas Europos Sąjungos požiūris yra tikrai svarbus.”
Dirbtinis intelektas laikomas svarbiausiu visuomenės skaitmeninės transformacijos momentu ir ES prioritetu. Tačiau tam reikia ir bendro susitarimo.
“Suprantu, kad valstybės narės norėtų turėti savo tvarką dėl kažko, tačiau dabar dėl konkurencinių priežasčių tikrai reikia, kad laikytumėmės europinio požiūrio.” – sako vokiečių europarlamentaras Axel VOSS (EPP, DE),
Su dirbtiniu intelektu susiduriame nuolat – kasdieniniame gyvenime. Jis plačiai naudojamas teikiant suasmenintas rekomendacijas žmonėms, remiantis ankstesnėmis paieškomis. naudojamas komerciniais tikslais, paieškos sistemos mokosi iš daugybės naudotojų pateiktų duomenų, kad pateiktų pritaikytus paieškos rezultatus – puikiai žinom, koks protingas yra Google ir kaip suranda viską, pagal vos vieną kitą užuominą. Jau nekalbant apie išmaniuosius telefonus, virtualūs asistentus, atsakinėjančius į klausimus, teikiančius rekomendacijas ir panašiai.
Google translate – dar vienas dirbtinio intelekto pavyzdys, vertinamas dar kiek su šypsena, kai verčia į lietuvių kalbą, tačiau didesnėmis kalbomis jis naudojasi puikiai. Išmanūs namai, miestai ir infrastruktūra, eismo reguliavimas, protingi automobiliai – visa tai jau kasdienybė.
COVID-19 atveju dirbtinis intelektas naudojamas terminio vaizdo įrangose oro uostuose ir kitur. Medicinoje jis gali padėti atpažinti infekciją iš kompiuterinės tomografijos plaučių tyrimų.
DI naudojamas, kad užtikrinti sveikesnį maistą, nes robotai galėtų ravėti piktžoles, sumažindami, pavyzdžiui, herbicidų naudojimą. Daugelis ūkių visoje ES jau naudoja dirbtinį intelektą gyvūnų judėjimui, temperatūrai ir pašarų vartojimui stebėti. Dirbtinis intelektas galėtų iš anksto įspėti apie stichines nelaimes ir leisti veiksmingai pasirengti bei sušvelninti galimus padarinius.
Rizikų bei iššūkių taip pat netrūksta
Yra didelės rizikos, ypač kai kuriose srityse, tad reikalingas proporcingas atsakas, bet svarbu “neperreguliuoti”. Visgi norint ugdyti vartotojų pasitikėjimą, reikalingos vieningos taisyklės, sako europarlamentarai.
Tad galimybės atrodo neišsemiamos, tačiau grėsmės taip pat. Grėsmė yra ne tik per didelis, bet ir nepakankamas DI naudojimas. Per mažas dirbtinio intelekto vartojimas reikštų Europos praleistas progas, taip prarandant konkurencinį pranašumą prieš kitas pasaulio šalis, ekonominę stagnaciją ir mažiau galimybių žmonėms. Nepakankamas naudojimas gali būti dėl žmonių ir verslų nepasitikėjimo dirbtiniu intelektu, prastos infrastruktūros, iniciatyvos stokos, mažų investicijų ar dėl skaitmeninės rinkos susiskaldymo. Tačiau per didelis naudojimas ten, kur jo nereikia- taip pat grėsmė – pavyzdžiui DI gali netinkamai spręsti socialinius klausimus.
Dirbtinio intelekto rezultatai priklauso nuo to, kaip jis buvo sukurtas ir kokią informaciją naudoja, nes jo sprendimai gali būti šališki. Be to, naudojant skaičius, vaizduojančius socialinę tikrovę, dirbtinis intelektas gali atrodyti tikslus, net jei taip ir nėra – jis gali priimti sprendimus, grįstus etniškumu, lytimi ar amžiumi.
Kaip dirbtinis intelektas tapo rasistu
Jau atsirado ne vienas įrodymas, sukurtas ir dokumentinis filmas apie tai, kad DI – rasistas. Dėl paprastos priežasties – istoriškai daugumą atradimų, susijusių su fotografija, filmavimu, kitokiu veido fiksavimu ir atpažinimu padarė baltieji vyrai, todėl net ir kameros pritaikytos šviesos atspindėjimui ir panašiems dalykams būtent nuo baltaodžių ir ne taip fiksuoja kitos odos spalvos veidus.
Skandalas kilo Nyderlanduose – sausį vyriausybė atsistatydino paaiškėjus, kad naudotas algoritmas, norint numatyti, kas gali apgaulingai reikalauti išmokų vaikams. Neturėdama jokių sukčiavimo įrodymų, mokesčių institucija privertė 26 000 tėvų – daugiausiai dvigubos tautybės ir etninių mažumų tėvus – grąžinti dešimtis tūkstančių eurų mokesčių institucijai be teisės skųsti. Nyderlandų duomenų apsaugos institucija nustatė, kad mokesčių institucijos metodai yra „diskriminaciniai“.
Beje. Iš 705 Europos Parlamento narių tik labai nedaugelis yra ne baltieji, o Visi 27 ES komisarai yra būtent šios rasės.
Tad DI tikrai kelia ir skaidrumo ir reguliavimo iššūkius.
“Pradinė idėja buvo ne sukurti ką nors naujo, o apjungti, ką valstybės narės jau taiko, tokią atsakomybę, galime sakyti, kad dirbtinis intelektas taip pat turėtų nešti didelę atsakomybę, jei jis gali kam nors pakenkti. Antra, jei sunku numatyti ar ir kaip atsiras tam tikras pavojus visuomenei, tam turi būti parengta apsauga, tam tikras draudimas. Kaip mes šiandien jau žinome iš automobilio vairavimo.” – kalbėjo vokiečių europarlamentaras Axel Voss.
Kas atsakys už DI padarytą žalą?
Svarbus iššūkis – nustatyti, kas yra atsakingas už dirbtinio intelekto valdomo prietaiso ar paslaugos padarytą žalą. Įvykus avarijai, susijusiai su savaime vairuojančiu automobiliu, žalą turėtų padengti savininkas, automobilio gamintojas ar programuotojas?
Jeigu gamintojas turėtų teisę neprisiimti atsakomybės, tokiu atveju neliktų ambicijų kurti kokybiškus produktus ar teikti kokybiškas paslaugas, taip mažinant pasitikėjimą technologijomis, tačiau per didelis reguliavimas galėtų stabdyti inovacijų plėtrą.
“Matėme, kaip tai nutiko privatumo, duomenų apsaugos ir BDAR reguliavimo srityje. Ir tai yra dar viena galimybė Europai. Kalbant apie spragas, manau, kad turime nepamiršti, kad DI Europoje reguliuojamas teisės aktais, pagrindinės teisės, duomenų apsauga, privatumas, nediskriminavimas ir vartotojų apsauga. Produktų ir atsakomybės už saugumą taisyklės yra. Visa tai jau yra. Taigi mes nenorime, kad taisyklės persidengtų, tad tą reguliavimą reikia turėti omenyje, tačiau tuo pačiu pripažįstame, kad vartotojai tikisi ir reikalaus tam tikro saugumo lygio.” – sako EP pranešėja airių europarlamentarė Deirdre Clune.
DI atims ar sukurs darbo vietas?
Daug kas baiminasi, kad robotizacija ir DI paliks be darbo daugelį žmonių, tačiau vis dėlto, tikimasi, kad DI taip pat sukurs naujų, geresnių darbų, o mokymasis taps svarbiu akcentu, stabdančiu ilgalaikę bedarbystę ir užtikrinančiu kvalifikuotą darbo jėgą.
Europarlamentarai pabrėžia, kad skaitmeninės inovacijos turi būti stipriai remiamos, o ES įstatymų leidėjai turi garantuoti, kad bendruosiuose teisės aktuose būtų patikimos, teisingos, prieinamos ir į žmogų orientuotos technologijos, pvz. algoritmų sprendimai būtų pakankamai kontroliuojami žmogaus. Europos MVĮ reikia tinkamos paramos, kad jos galėtų pasinaudoti naujomis technologijomis.
Ilgainiui, sako europarlamentarai, naujos technologijos galėtų padėti pereiti prie žiedinės ir tvarios ekonomikos ir padėti patenkinti ES miesto, kaimo ir izoliuotų regionų poreikius. Parlamentas atsakydamas į Komisijos formuojamą Europos skaitmeninės ateities strategiją, ragina spręsti iššūkius, kylančius dėl perėjimo prie skaitmeninimo ir sutelkti dėmesį į dirbtinį intelektą kaip į priemonę remti Europos viešąjį ir privatų sektorių įgyvendinant būsimus pokyčius.
Europos Komisijos teisėkūros iniciatyvos dėl dirbtinio intelekto naudojimo bus paskelbtos balandžio 21 d.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Autobusą Alytuje vairuojanti Jolanta: „viskas gerai, tačiau nepatogumų sukelia rekonstruojamos gatvės”
- Varėnos policija ieško dingusios merginos
- Kultūrinių patirčių festivalyje „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“ – kokybiškas ir kūrybiškas laikas jaunimui
- Eimanto Belicko filmo „Karta.EU” premjera Alytuje
- Šokių studijai „Primavera” – 30 metų!!! Švęskime ateidami į šokio spektaklį „Broliai Bliuzai grįžta“!
