Kokia turi būti minimali alga, kad dirbdamas neskurstum?..

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Minimalus darbo užmokestis – koks jis turėtų būti? Siekiama vienodinti taisykles visoje Europos Sąjungoje. Apie tai – Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūtė ir Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Minimalus darbo užmokestis – koks jis turėtų būti? Siekiama vienodinti taisykles visoje Europos Sąjungoje. Minimali alga turėtų siekti 60 proc. darbo užmokesčio medianos šalyje ir 50 proc. vidutinio atlyginimo, siekiama stiprinti profsąjungų vaidmenį –  Europos Parlamentas prieš savaitę patvirtino tokią savo poziciją deryboms su ES Taryba dėl ES minimalaus atlyginimo taisyklių. 

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūtė pasakoja, jog  ne visos šalys sutinka su tokiu siekiu, Europos Parlamente buvo surinkta per šimtą prieštaraujančių europarlamentarų parašų.

Vilija Blinkevičiūtė

„Pagrindinė, matyt, priežastis yra ta, kad dalis parlamentarų iš Švedijos, kurie inicijavo tai, sakydami, kad šita direktyva dėl minimalaus atlyginimo neturėtų liesti Švedijos, Danijos ir kad galėtų būti joms netaikoma“, – aiškina europarlamentarė. 

Motyvas, anot jos,  kad Skandinavijos šalyse labai didelė kolektyvinių derybų apimtis, apie 80%, žmonės susijungę į profesines sąjungas, kurios  derasi su darbdaviais ir susitaria tiek dėl minimalios algos ir dėl kitų atlyginimų bei darbo sąlygų, o minimali alga šiose šalyse gerokai didesnė nei kitur, kur MMA nustatyta įstatymu. Tačiau visgi išimtys nėra gerai, mano europarlamentarai.

„Mes kalbame apie apie tai, kad direktyva dėl minimalaus atlyginimo tam tikrų kriterijų nustatymo tvarkos turėtų apimti visas 27 Europos Sąjungos valstybės“, – teigia V.Blinkevičiūtė.

Kas, anot jos, paliestų Lietuvą, tai į direktyvą įdėtas reikalavimas, kad kaip galima labiau augtų kolektyvinių derybų skaičius ir  siekis, kad dirbantieji jungtųsi į profesines sąjungas.

„Lietuvoje kolektyvinių derybų apimtis turbūt viena blogiausių Europos Sąjungos valstybėse, įvairiais duomenimis maždaug nuo 7 iki 15%.  Labai mažai darbuotojų apsijungia ir kolektyvinės derybos nevyksta, jos nėra rezultatyvios ir neduoda rezultato, ir tokiu būdu atlyginimai Lietuvoje yra gerokai per maži, lyginant su tų pačių Skandinavijos valstybių“, – tvirtina Lietuvos atstovė EP.

Anot jos,  dirbančiųjų skurdas Europos Sąjungoje siekia apie 10%, ko būti negali: „Gaudamas atlyginimą žmogus turi patenkinti savo pačius būtiniausius, poreikius, bet ar mūsų minimalus atlyginimas tai visada leidžia padaryti?“

Direktyva nereiškia, kad visose ES valstybėse bus vienodo dydžio minimalus atlyginimas, tačiau kriterijai jam nustatyti bus vienodi. Šiuo metu 21 ES valstybė MMA nustato įstatymais, kaip yra Lietuvoje, o likusios 6 valstybės atlyginimus nustato kolektyviniuose susitarimuose, kuriuos siekiama stiprinti visose šalyse. 

„Mes įtvirtinom nuostatą, jog reikia siekti, kad ne mažiau kaip 80% apimtų kolektyvinės derybos, o tam kiekviena valstybė turėtų nustatyti konkretų konkretų priemonių planą su konkrečiomis priemonėmis“, – sako Užimtumo komiteto vicepirmininkė. Valstybių planai bus peržiūrimi kas dveji metai. 

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad ne mažiau aktualu ir kiti atlyginimai, o direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti minimalų atlygį, tačiau neapmokestinamo dydžio vienodinti su minimalia alga neketinama.

„Vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati. Mes jau dabar galime pasakyti, kad tarp 45 ir 50 procentų atlyginimų vidurkio turime (su MMA) ir todėl esminę įtaką minimaliai mėnesio algai turės tai, koks bus vidutinis darbo užmokestis“, – žurnalistams aiškino ministrė.

Tačiau suvienodinti minimalų atlyginimą su neapmokestinamu dydžiu, kas realiai didintų mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, neketinama, nes tai valstybei per brangu, teikia M.Navickienė.

„Tikslas galbūt yra ir gražus, ir teigiamas, bet jeigu paskaičiuoji, tiesiog taip ramiai, kiek tai kainuotų – apie 600 milijonų eurų, ir šiai dienai tiesiog valstybei būtų per brangus toks sprendimas“, –  kalbėjo Monika Navickienė. 

Praėjusių metų spalį Europos Komisija pasiūlė kelis bendros minimalios algos nustatymo kriterijus, tokius kaip perkamoji galia, darbo užmokesčio augimo tempas, vidutinio darbo užmokesčio šalyje tendencijos ir darbo našumas. Europos Parlamentas įnešė savo pataisas, dabar direktyvą turi patvirtinti visos Europos Sąjungos šalys narės, t.y. Taryba. Kai direktyva bus galutinai priimta, per dvejus metus jos nuostatos bus perkeltos į nacionalinius teisės aktus.

Klausykite plačiau podkaste.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas“ dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Komentarai

komentarai(-ų)