Klausyti gyvai

24:00 - 06:30

Nakties garso takelis

Laisvos vištos ir nebeauginamos audinės dėl kailio – ar realu? #EndtheCageAge

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

2018 m. rugsėjo mėn buvo pradėta Europos Sąjungos piliečių iniciatyva End the Cage Age arba “Pabaikime narvų amžių”  ir per metus surinkta 1,6 mln. parašų. Lietuvoje – 8,5 tūkstančio parašų. 2020 m. spalio 2 d. buvo pateikti 1,4 mln jau patvirtintų parašų. Tai vos 6-oji sėkminga ES piliečių iniciatyva.  Jos  esmė – uždrausti ES ūkiams auginti gyvūnus narvuose.

Dabar peticijos svarstymas pradedamas Europos Parlamente. Apie dabartinę situaciją ir siekius “Europos klube” diskutavo Europos Parlamento (EP) Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Gyvulininkystės ir veislininkystes skyriaus vyr. specialistė  Aleksandra Voicechovska bei nevyriausybinės organizacijos “Tušti narvai” vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Peticija dėl gyvūnų įgavo pagreitį

Peticija per praėjusius trejus metus buvo įregistruota pagal visus reikalavimus ir pasiekė Europos Parlamentą. Dabar ją svarsto Peticijų komitetas, tuomet klausimas bus perduodamas specializuotiems komitetams, kurie parengia savo nuomones. Po to klausimas keliauja į Europos Komisiją ir pastaroji, apsvarsčiusi visus siūlymus, rengia europinį teisės aktą arba ne, po ko seka derybos su ES valstybėmis narėmis. Dabar klausimas pristatomas EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, o procedūros gali trukti kelerius metus, sako europarlamentaras Bronis Ropė.

“Kiek žinau, viena jautriausių šalių yra Vokietija, kuri labai žiūri, nes visuomenė ne tik reiškia norą, bet ir per vartojimą tą daro. Tad labai svarbu ir Lietuvos gyventojai ne tik kad pasirašytų dėl vienos ar kitos iniciatyvos, bet kad ir savo elgesiu tai rodytų – nepirktų kiaušinių, kurie yra iš narvų,” – sako Bronis Ropė. 

Gyvūnams turi būti garantuotos penkios laisvės

Pirmosios ES taisyklės, reglamentuojančios ūkinių gyvūnų apsaugą, buvo pradėtos kurti 1970 m. Nuo 1998 m. Ūkinių gyvūnų apsaugos direktyva nustatė bendruosius gyvūnų, apsaugos standartus. Ūkyje laikomiems gyvūnams turi būti garantuotos penkios laisvės: nuo alkio ir troškulio, nuo diskomforto, nuo skausmo, sužeidimų ir ligų, laisvė elgtis jiems įprastai ir laisvė nuo baimės ir kančios.

Ūkyje laikomiems gyvūnams turi būti garantuotos penkios laisvės: nuo alkio ir troškulio, nuo diskomforto, nuo skausmo, sužeidimų ir ligų, laisvė elgtis jiems įprastai ir laisvė nuo baimės ir kančios.

Kaip sako Žemės ūkio ministerijos atstovė Aleksandra Voicechovska, gyvūnų gerovę Lietuvoje reguliuoja Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymas. Jame nustatytos visų institucijų funkcijos ir pareigos – politiką formuoja ŽŪM, o ją įgyvendina VMVT. Be to, Lietuva vadovaujasi ES teisės aktais, kuriais yra nustatyti privalomi reikalavimai vištoms dedeklėms, viščiukams broileriams, veršeliams ir kiaulėms. 

Gyvūnų situacija Lietuvoje gerėja

Kokią reali situacija geriausiai mato VMVT, kurie tikrina, kaip gyvūnai laikomi ir kaip įgyvendinami teisės aktai. Anot Veterinarijos tarnybos patarėjo Giedriaus Blekaičio, situacija nuolat gerėja. Piliečių iniciatyva, kad apskritai reikėtų atsisakyti laikyti kai kurias ūkinių gyvūnų rūšis, kurios dabar laikomos narvuose – dedeklės vištos, lapės, audinės, šinšilos, kai kuriose šalyse problema yra triušiai, kuriems reikalavimai ES išvis nėra nustatyti.

Tačiau Lietuvoje situacija nuolat kinta į gerąją pusę, sako G.Blekaitis: “Jeigu prieš dešimtmetį turėjome 1,5% tikrai dedeklių vištų alternatyviomis sąlygomis laikomų 0 tai teiškia ne narvuose, nes ir kiaušiniai ženklinami pagal laikymo būda – ekologinis 0 paženklinamas, 1 – jeigu su galimybe išeit į lauko aptvarus, jeigu 2 ant kiaušinio, tai laikomos pastatuose ant kraiko, na ir 3 apie ką ir peticija kalba, tai narvuose laikomos vištos dedeklės.”

Problema ta, kad laikyti vištų narvuose niekas nedraudžia, nors tokiu atveju tikrai neužtikrinamos tos penkios privalomos laisvės gyvūnams.

„Faktas, kad jos patenkinti savo fiziologinių poreikių – pasikapstyti, užšokti, susirasti žolę, pavaikščioti, išskleisti sparnus, pasikapstyti smėly ir panašiai – tokios galimybės jos neturi. Tai dėl to ir visuomenė kyla, nes gyvūnas, jautri būtybė.” – sako G.Blekaitis.

Anot jo, peticija iš esmė gera, tačiau kita medalio pusė yra ūkiai, kurie investavę, šalys finansavo paukštininkystės projektus. Kai kurios valstybės iš karto finansavimo pradžioje nutarė, kad nefinansuos ūkių, jei paukščiai bus laikomi narvuose – tarp tokių šalių, pavyzdžiui, Austrija, Vokietija. Lietuvoje tokių nuostatų nebuvo, buvo finansuojami ir narvai, tačiau jie taip pat dėvisi, sako VMVT atstovas, tad situacija keičiasi, o laisvų vištų daugėja.

“Šiai dienai turime beveik 17 procentų laisvai laikomų vištų populiacijos, o bendra populiacija yra 2,8 milijono vištų. Kiekvienais metais laikomų paukščių skaičius didėja, bet sąskaita alternatyvių laisvo laikymo sistemų ir kiekvienais metais mažėja narvų” – apie gerėjančią vištų padėtį pasakoja G.Blekaitis. Anot jo, klimato sąlygos Lietuvoje taip pat nėra itin palankios paukštininkystei, kuomet vištos laikomos lauke, nes žiemą sumažėja vištų dėslumas ir minusinėje temperatūroje paukščių į lauką leisti negalima, tad ūkininkams reikia nuolat perorganizuoti procesą. 

Tuo tarpu “Tuščių narvų” iniciatyva kalbinti prekybos centrus pasirašyti deklaraciją, kad šie per tam tikrą laiką atsisakytų prekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais, itin gera ir kylanti “iš apačios”, iš  visuomenės, kuri nori matyti gyvūną kaip jautrią, juslią būtybę, aiškina G.Blekaitis.

Lietuva – ketvirta nuo galo ES

Peticijos End the Cage Age svetainėje pateikiama informacija apie situaciją visose šalyse – Lietuva, pagal narvuose laikomų gyvūnų skaičių yra 25-a ES, skaičiuojant su Jungtine Karalyste (duomenys pateikti 2018 m), blogiau yra tik Ispanijoje (kur dar ir korida egzistuoja), Portugalijoje ir Maltoje, kur beveik visi gyvūnai narvuose (vos 1 proc. laisvėje). 

Lietuvoje tuomet 12 proc. gyvūnų buvo auginami ne narvuose, palyginus kai Austrijoje ir Liuksmeburge 97%, Švedijoje 92% ir t.t. Estijoje 21 proc. Gyvūnų laikomi ne narvuose, Latvijoje ir Lenkijoje po 18 proc. Tiesa, dabar situacija geresnė, kaip minėjo VMVT atstovas.

“Tušti narvai” vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad norėtųsi, kad situacija gerėtų greičiau, bet dideli pokyčiai greit neįvyksta. Tačiau ką pastebi gyvūnų teisių gynėjai, statistika jau džiugina, nes kai organizacija pradėjo veiklą, Lietuva buvo visai ES šalių gale. Kas džiugina, sako Gabrielė, tai verslo įmonių įsijungimas. 

Prisijungia ir verslo įmonės

Šiuo metu daugiau nei 130 Lietuvos įmonių pasižadėję atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių arba kai kurios jau atsisakę. Kalbama ir apie didžiausias, tokias kaip Maxima, Rimi, Iki, tačiau ir apie mažesnius verslus bei maisto gamintojus, restoranus ir viešbučius.

“Jeigu kalbėtume apie 2017 metus, kai tik pradėjom skatinti verslus imtis šios iniciatyvos, tai didžioji dalis jų tai darė labai nenoriai, ypač kalbant apie didžiuosius, o šiais matais jau prieš Velykas visi prekybos centrai praktiškai ėmėsi iniciatyvos edukuoti vartotojus, aiškinti apie vištų laikymo sąlygas,” – pasakoja G,Vaitkevičiūtė. Maxima išsikėlė tikslą, kad kiaušiniai, kurie ateina iš narvų pardavimai sumažėtų iki 40%, kai šiuo metu tokių daugiau kaip 70%. “Ir jie tam turi priemones”, – sako Gabrielė.

Didžiausia paskata laikyti gyvūnus narvuose – ekonominė, nes taip pigiau. Be to, kaip yra sakęs Lietuvos paukštininkystės atstovas prieš kurį laiką, 2012 metais paukštynai pagal Europos Sąjungos reikalavimus jau investavo milijonines sumas į patobulintus narvus, o dabartinei modernizacijai vėl reikia didžiulių pinigų. Todėl didžiausia paskata keisti ir būtų vartotojų lūkesčiai, kurie sutiktų mokėti kiek daugiau, tačiau reikalautų atitinkamo produkto.

Labiausiai vartotojui ir matomos vištos – ant kiaušinių dėžučių užrašų, kad dedeklės laikomos ant kraiko, daugėja, atsiranda ir daugiau žmonių, linkusių mokėti už vištų laisvę.

Dabar – pats laikas keisti žaidimo taisykles

Anot Bronio Ropės, šiuo metu kaip tik pereinamasis laikotarpis, kuomet įsigalioja Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentas 2021- 2022 metams ir vyksta derybos dėl 2023-2027 metų reglamento. Kuomet jie bus patvirtinti, bus svarbu, kokias šalys parengs paramos taisykles. 

“Neremkim praeities, remkim ateitį, nustatykim protingus terminus perėjimo iš praeities į ateitį ir labai svarbu yra gyvūnų gerovė, bet labai svarbu ir produktų kokybė, kad žmonėms būtų aiškinama, kuo skiriasi skirtingom sąlygom užaugintas kiaušinis, kuo skiriasi gyvūno mėsa užauginto laisvėje ir narvuose,” – pritaria europarlamentaras. Savaime reglamentai ir direktyvos negimsta, dalyvauja visos valstybės ir vyksta diskusijos bei randama visuotinis pritarimas, primena europarlamentaras, tad pasiekus sutarimo, turime jo laikytis.

Europoje dabar kalbama apie labai įvairių gyvūnų auginimą, pavyzdžiui viščiukai – gali būti auginami narvuose ar ne, pasakoja europarlamentaras. Tad klausimų daug ir svarbiausia remti ateities dalykus, pasitelkti mokslą, tikslingai panaudoti atsigavimo fondo pinigus. Taip pat svarbu, kad tų pačių taisyklių laikytųsi ir trečiosios šalys, eksportuojančios produkciją į ES šalis.

Kailiniams žvėreliams alternatyva viena – jų nelaikyti

Lietuvoje nuo  2015 m. neįrengtas nei vienas naujas narvas dedeklių vištų laikymui, patvirtina VMVT patarėjas. Taip pat kiekvienais metais mažėja paukštidžių, kuriose įrengti narvai – jos modernizuojamos, paukščiai paleidžiami vaikščioti laisvai. Nors narvuose laikyti nedraudžiama, nes nustatyti ir reikalavimai narvams, tačiau vis dažniau jų atsisakoma.

“Reikia surasti kompromisą vardan gyvūno ir vardan žmogaus,” – sako G.Blekaitis.

Narvuose laikomos ne tik vištos, kailių gyvūnų situacija tikrai apgailėtina. Visa ši šaka traktuojama kaip pasipelnymas gyvūnų sąskaita, sako G.Blekaitis, bet tai taip pat nėra draudžiama veikla, todėl ji egzistuoja. Nors visuomenei keičiantis, keičiasi ir požiūris į gyvūnus, tačiau rinka reguliuoja dėsnius – sumažėjo kailių paklausa, sumažėjo ir gyvūnų narvuose. Kailinių gyvūnų laikytojų skaičius sumažėja 1- 1,5% per kiekvienus metus.

Kailinių gyvūnų laikytojų skaičius sumažėja 1- 1,5% per kiekvienus metus.

Visgi šiame versle alternatyvos laikymui, nėra, nes šie gyvūnai plėšrūs, jų adaptacija būtų itin ilga, nes jie adaptuoti prie narvo, išmokyti juos gyventi laisvoje “bendruomenėje” būtų sudėtinga.  

Visgi ši ES peticija – End the Cage Age – nekalba apie kailinius gyvūnus, primena Gabrielė Vaitkevičiūtė, kalbama tik apie gyvūnus, kuriems yra alternatyvios laikymo sistemos – vištos dedeklės, putpelės, triušiai, kiaulės tose šalyse, kur kiaulės vis dar laikomos narvuose, ir veršeliai, kurie laikomi atskirti po vieną. Tuo metu kailinių žvėrelių neliečia dėl to, kad jų laikymui alternatyvos nėra. 

„Situacija dėl kailinių žvėrelių jinai bendrai gerėja, nes kasmet vis atsiranda kelios šalys, kurios uždraudžia gyvūnus laikyti dėl kailio, taip pat atsiranda kai kurios valstijos, kaip Kalifornija, kurios uždraudžia kailį pardavinėti,” – pasakoja G.Vaitkevičiūtė. Tokie žingsniai mažina šią industriją, apie draudimą įvežti kailį kalba ir Jungtinė Karalystė.

Visgi vienintelis būdas užtikrinti gerovę gyvūnams kailinių žvėrelių fermose yra tiesiog neturėti kailinių žvėrelių, mano Gabrielė ir siekia tokio sprendimo Lietuvoje.

ŽŪM atstovė Aleksandra Voicechovska pritaria, kad išaugo ne tik vartotojų sąmoningumas ir supratimas, bet keičiasi ir paukščių laikytojų siekis gyvūnus laikyti laisviau. Tad Lietuvos paukščių laikytojai stebi rinką ir pasikeitusius vartotojų poreikius ir siekia persiorientuoti, nors ir didėja išlaidos. Šiuo metu kartu su socialiniais partneriais pagal jų pasiūlymus svarstomos įvairios paramos galimybės leidžiančios ūkiams persiorientuoti iš narvų į alternatyvius laikymo būdus, pasakoja A.Voicechovska.

“Šiuo metu yra svarstomos galimybės, kokios tai galėtų būti priemonės ir kaip turės atrodyti šios taisyklės,” – tikina ŽŪM atstovė. Dėl kailinių žvėrelių kol kas tai tik gyvūnų gynėjų norai, bet rimtesnių planų reglamentuoti ar uždrausti nėra. 

“Jų laikyti kitaip negali, privalomų teisės aktų nėra,” – sako A.Voicechovska. Anot jos, šie augintojai jaučiasi reikalingi, tad viskas priklausys nuo visuomenės požiūrio ir poreikio.

Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento


Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.

Kitos naujienos

Alytaus apskrities policijos pareigūnai sulaikė iš užsienio į Lietuvą atgabentus 11 kilogramų kanapių.

Po žiemos atėjus pavasariui yra išbandymas tvarkant bei prižiūrint kaimų kelius. Alytaus rajone š...

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...

Per šventes ženkliai pasunkėja pirkinių krepšiai ir atliekų konteineriai. „Dar nebuvo tokių švenč...