Klausyti gyvai

22:00 - 24:00

Vakaro dvelksmas

Druskininkų savivaldybė dėl koronaviruso grėsmės atšaukė Jotvingių šventę Leipalingyje

Druskininkų savivaldybė dėl koronaviruso grėsmės atšaukė Jotvingių šventę Leipalingyje, paaiškėjus, kad iš Kauno ligoninės pabėgęs koronavirusu sergantis vyras keliavo autobusu, kuriame buvo ir šiame miestelyje išlipusių žmonių. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teigė, kad beveik visi autobusu vykę ir Leipalingyje išlipę žmonės – surasti, išskyrus vieną.

Jotvingių šventė Leipalingyje turėjo vykti šį savaitgalį, R. Malinauskas vylėsi šią šventę suorganizuoti kiek vėliau, kai tai leis situacija. Koronavirusu sergantis 54-erių Lazdijų rajono gyventojas Domininkas Armalis iš Kauno klinikinės ligoninės vakar rytą pabėgo per palatos, kurioje gulėjo, langą. Tos pačios dienos vakarą vyras buvo surastas Lazdijų rajone, ties Straigių kaimu. Išsiaiškinta, kad jis iš Kauno autobusų stoties iki Seirijų vyko autobusu maršrutu Kaunas-Kapčiamiestis-Druskininkai, iš Seirijų važiavo pakeleivingais automobiliais.

„FM99” eteryje apie šventę pasakojo Druskininkų kultūros centro reklamos ir komunikacijos vyriausioji specialistė Ramunė Tarandė, – kviečiame pasiklausyti!

 

Jotvingių dvasios atspindžiai dvaro gyvenime: nuo idėjos iki tęstinumo

Jotvingių šventė – Druskininkų kultūros centro (DKC) projektas, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, Druskininkų savivaldybės ir Leipalingio miestelio bendruomenės, skirtas miestelio istorinio identiteto išsaugojimui.

 

„Savo forma ir esme išskirtinis projektas, apjungiantis Leipalingio krašto istoriją, legendas, tradicijas, amatus ir menus, panaudojant naujas kūrybines formas, sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo ir palaikymo, – sako projekto vadovė, DKC kultūrinių renginių administratorė Danguolė Žėkienė. – Ypač pasiteisino idėja į projektą įtraukti Leipalingio bendruomenę, kuri noriai ir aktyviai prisidedaorganizuojantįvairias veiklas: unikalias edukacijas, jotvingiškusžaidimus, varžytuves, vaidina ir šoka meninėje programoje.“

 

Šokių kolektyvo „Leipūnas“ šokėjos Viktorijos Mažeikienės, vienos iš puošniųjų dvaro ponių, teigimu, pernai žiūrėję kiek skeptiškai, šįmet bendruomenės nariai jau labai noriai įsitraukė į projekto kūrybinius darbus: „Vedami renginio režisierės Simonos Daukantienės ir choreografės Astos Čmukienės, kuriame istorinius personažus, šokame kadrilį, polonezą, pratinamės prie poniškų suknių ir dvariškių manierų,“ – sako Viktorija.

Leipalingiečiai – renginio dalyviai – jaučia didelę atsakomybę prieš savo bendruomenę ir žiūrovus. „Pernai buvo labai aukštai užkelta kartelė, renginys buvo labai įdomus ir aukšto meninio lygio, – sako Erika Čmukaitė, viena iš dvaro ponių, – tad žiūrovai tikisi vėl pamatyti kažką įspūdingo, nenorime jų nuvilti.“ Neprofesionalūs aktoriai mokosi tekstus ir sudėtingus šokius, daug repetuoja – vakarais, po darbų. „Bet mes ambicinga bendruomenė, jei pradedame kažką daryti, tai ir padarome, o padedami profesionalių vadovų, tikimės pateisinti žiūrovų lūkesčius,“ – svarsto Erika.

Jeigu praėjusių metų šventėje dominavo baltiškoji kultūra ir tradicijos, archeologiniai atradimai, tai šiųmetė Jotvingių šventės koncepcija orientuota į jotvingių krašto dvariškas tradicijas, vyravusias 16–19 amžiuje.

Poezija mėnesienoje po šimtametėmis liepomis

Šventės pradžia jau šį ketvirtadienį: naktiniais poezijos skaitymais, lydimais saksofono muzikos melodijų, dvaro papėdėje prasidės Dvaro festivalis. Leipalingio bendruomenės skaitovės – Ingrida Griniūtė, Regina Zubrickaitė, Aleksandra Petravičienė, Laima Žukauskaitė ir Marija Galvanauskienė – perteiks Jotvingių premijos laureatės Daivos Čepauskaitės ir jaunojo premijos laureato Ernesto Noreikos poezijos nuotaikas, emocinius potyrius, sielos slėpinius. Taip pat bus skaitoma leipalingietės poetės Dalios Bozytės ir druskininkiečio Jono Tertelio poezija. Skaitymuose dalyvaus ir patys poetai.

Romantiška karių tikėjimo gaida

Ar turėjo narsi ir karinga gentis savo tikėjimą, apeigas ir ritualus? Kas apvalydavo jų maištingas ir krauju aplaistytas sielas?Ar atrasdavo laiko laisva, nepriklausoma dvasia garsėjusi jotvingių tauta kasdienei buičiai, amatams ir kūrybai?

Istoriniai liudijimai byloja, kad šie narsūs kariai tikėjo pomirtiniu sielos persikėlimu: neva žmogui mirus jo siela apsiprausdavo ežere ir įkopdavo į medžius: vyrų – į ąžuolus, moterų – į liepas ir egles. Karas jiems buvo įprastas kaip lietus, tačiau karingos genties jėgos seko, o sieloms jau nebeužteko medžių… Šimtamečių liepų alėja šiandien supa dvarą.

Alytaus kraštotyros muziejaus kilnojama ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“ leidžia prisiliesti prie senųjų jotvingių gyvenimo ir pažinti išlikusias jų amatų ir kasdienio gyvenimo nuotrupas. Parodos informacija pateikiama ant stilizuotų jotvingiškų lašo formos skydų – taip pabrėžiamas karingas šios genties būdas. Informacija iliustruota fotografijomis, lankytojai galės naudotis interaktyviu kompiuteriu.

Siūlo galas gali atverti dar nežinomus istorijos ir etnografijos klodus

Alytaus kraštotyros muziejaus istorikė D.Audukaitė-Mikelionienė pakvies į paskaitą „Jotvingių teritorijos ribos Lietuvoje remiantis vandenvardžiais“. Anot tyrinėtojos, upių, ežerų, pelkių vardai apibūdina ne tik jų savybes, augmeniją, susijusius įvykius, bet ir įprasmina buvusių gyventojų dvasinį pasaulį ir gebėjimus. Remiantis išlikusiais vandenvardžiais, galima nubrėžti netgi Lietuvos teritorijos, kurioje iki išnykimo gyveno jotvingiai, ribas. Jotvingiai nepaliko jokių rašytinių šaltinių, išskyrus vienintelį – Belovežo girioje, Lenkijoje, rastą lenkų – jotvingių žodynėlį su 215 žodžių.

Kūrybinė pieva: ir jotvingių amatai, ir dvaro kultūra

„Kadangi šių metų šventėje bus atspindimas16–19 a. dvaro gyvenimas, o dvarų kultūra buvo neatsiejama nuo meno,  dvaro prieigose įrengsime „Kūrybinę pievą“, kurioje šurmuliuos, rengs įvairias edukacijas ir pristatys savo dirbinius 14 menininkų,“ – sako Leipalingio laisvalaikio salės vadovė Rimantė Černiauskaitė–Kėrienė.  Jie pristatys tradicines meno šakas – juvelyriką, tapybą, keramiką, taip pat bus galima susipažinti ir su naujesnėmis menų tendencijomis, pvz., sapnų gaudyklėmis.Specialiai šiai progai bus sukurtas Dvaro antspaudas, aiškiai identifikuojantis vietovę ir kviečiantis aplankyti šį kraštą. Juo vėliau bus ženklinami atvirlaiškiai, kuriuos, remdamiesi kraštą apgaubtomis legendomis, sukurs „Kūrybinės pievos“ menininkai.

Čia bus pristatyta ir didžiulio populiarumo sulaukusi senovės karybos, amatų ir gyvenimo būdo programa: parke įsikurs puodžiai, kalviai, tapytojai. Menininkas A. Norvydas surengs darbų parodą “Baltiškoji keramika”.Žiūrovų lauks amatininkų mugė, daugybė edukacinių ir kūrybinių užsiėmimų, patrauklių ir vaikams, ir suaugusiems.

Istoriniai jotvingių reliktai

Beprotiška drąsa garsėję jotvingiai buvo nuolat puldinėjami kryžiuočių, Kijevo Rusios, lietuvių ir lenkų. Jotvingiai neliko jiems skolingi – gindami savo žemes ir šeimas, rengė karo žygius į svetimus tolimus kraštus. Kokiais ginklais kovėsi senieji jotvingiai, ar taikliai lėkė jų strėlės iš lankų, ar daug priešų nukovė aštrios karių ietys, kokią kovinę taktiką naudojo karingieji jotvingiai? Pasinerti į kovos įkarštį pakvies senovinio mūšio inscenizacija „Kaip kryžiuočiai jotvingius puolė“. Dviejų senovinės karybos klubų – „Aistava“ ir „Hospitalieriai“ kariai surengs mūšį, kuriame žvangės tikri kardai, kariai bus apsirėdę tikrais šarvais ir demonstruos lemtingos pergalės troškimą.

Senovinės karybos ir amatų klubas „Aistava“ pakvies į ginklų ir papuošalų parodą, įtrauks į senovinių žaidimų – šaudymo iš lanko ir aksčių mėtymo linksmybes, leis sunkiu kalvio kūju nukalti senovinės kalvystės gaminį, juodosios, raugo ir raku keramikos būdu iš molio nulipdyti dirbinį, kurį meistrai išdegs ir padovanos. Moterys galės paganyti akis į jotvingių moterų nešiotus papuošalus.

Spalvingi dvaro pasakojimai dabarties jotvingiams

Lygiai 22 valandą Leipalingio dvaro valdytojas, Peterburgo pirklys ir inžinierius Petras Balinskis Jotvingių šventės svečius pakvies į stilizuotą Dvaro pokylį. Teatralizuota kompozicija „Kol žodžiais kalbam savais, gal nežūsim?….”, kurią sukūrė mėgėjų meno kolektyvai ir profesionalūs atlikėjai, vainikuos senovės dvasia persmelktą Jotvingių šventę Leipalingyje.

Lengvas smilkalų aromatas, puošnių suknelių šnaresys, tylūs kuždesiai, atodūsiai ir prislopintas juokas… Ponai ir ponios elegantiškų pašnekesių metu žodis po žodžio praskleis slaptingą Leipalingio dvaro istoriją, – juk dvaro ponams nevalia jos nežinoti! Apipintas įvairiomis istorijomis ir legendomis, menantis daugybę tikrų istorinių veikėjų, nugyventas ir vėl išpuoselėtas bei prikeltas gyvenimui dvaras turi ką papasakoti šiandieniniams jotvingiečiams.

Pokylio muzika ir šokiai

Dvarai nuo seno buvo laikomi kultūros erdve, o išsilavinimas ir išmanymas, pažintis su kitų šalių kultūra didikams buvo tapę prestižo dalyku, mada ar net būtinybe.Žiūrovų laukia vaizdinys su visu dvaro gyvenimo spalvingumu ir iškilmingumu. Pokylyje liesis jausmingi arfos garsai, budinami arfininkės Aistės Baliunytės-Daildienės rankų, o vokalinis trio „Trys panteros“ – Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Rasa Juzukonytė, Nomeda Vilkanauskaitė – pamalonins ponų ausis nemirtingais populiariosios klasikos kūriniais ir efektingomis operečių ir operų arijomis.

Dvaro ponai ir svečiai suksis kadrilio ir valso ritmu, o pokylį užbaigs iškilmingu ir pakiliu polonezu.

*DKC informacija

Kitos naujienos

Alytaus apskrities policijos pareigūnai sulaikė iš užsienio į Lietuvą atgabentus 11 kilogramų kanapių.

Po žiemos atėjus pavasariui yra išbandymas tvarkant bei prižiūrint kaimų kelius. Alytaus rajone š...

Jaunosios kartos dainininkas ir muzikos kūrėjas Dovi Mi pristato naujausią savo darbą – kūrinį „C...

Per šventes ženkliai pasunkėja pirkinių krepšiai ir atliekų konteineriai. „Dar nebuvo tokių švenč...