Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Publikacija parengta bendradarbiaujant su „Litgrid”
Jau kelerius metus Litgrid draugauja su Alytumi kartu su FM99 įkurdami kalėdinių eglučių parką Rotušės aikštėje. Tačiau tai ne vienintelis įmonės ryšys su mūsų regionu, tenka nuolat komunikuoti ir su rajono bendruomene, kurie gyvena šalia strateginės Lietuvos energetikos jungties.
Prie pat Alytaus, Alytaus rajone jau keli metai vyksta didžiulės statybos, o Alytus yra Lietuvos vartai į vakarus, sako Litgrid Komunikacijos projektų vadovė Jurga Eivaitė. Mūsų miesto ir rajono vaidmuo itin didelis sinchronizuojant Lietuvos elektros tinklus su Europa.
Įmonės politika – nesugadinti, „kaip radome, taip ir paliekame”
Anot J.Eivaitės, ilgalaikės statybos sukelia gyventojams nepatogumų, tokių kaip triukšmas ar apgadinti keliai, tačiau, anot įmonės atstovės, Litgrid laikosi paprastos politikos – palikti ne blogiau, negu rado.
“Litgrid laikosi tokios politikos – kaip mes radome, taip ir paliekame, jeigu radome kelią tvarkytiną, tai baigę darbus sutvarkome taip, koks jis ir buvo, tam yra daromos nuotraukos, fiksuojami vaizdai ir nuolat komunkuojama su rangovais, kad jie atsakingai dirbtų,” – pasakoja J.Eivaitė.
Gyventojai, anot Litgrid atstovės, tikrai labai aktyvus, kas tikrai džiugina – bendrovė gauna informaciją iš gyventojų iškart ir gali spręsti problemas vietoje, nelaukdami kelias dienas, kol kas nors nuvažiuos į objektą ir pamatys.
“Šiais laikais, kai yra daug šiuolaikinių priemonių, tai gyventojai buvo mūsų akys, ausys ir širdis regione, tikrai mums labai padėjo, ir jiems padedant ir darbo kultūra gerėja, tai vieni pliusai tame” – sako J.Eivaitė.
“Šiais laikais, kai yra daug šiuolaikinių priemonių, tai gyventojai buvo mūsų akys, ausys ir širdis regione, tikrai mums labai padėjo, ir jiems padedant ir darbo kultūra gerėja, tai vieni pliusai tame”
Vietos gyventojai išties geriausi kontrolieriai, kurie gali stebėti rangovus, atliekamus darbus ir priversti juos atlikti taip, kaip turi būti. Tačiau yra ir kitų klausimų, kurie kyla žmonėms, linijos, transformatorinės – kaip šalia gyvenantys žmonės reaguoja į tokius objektus, ar nesibaimina poveikio sveikatai?
Įmonės biuras įrengtas pastotėje
Jurga Eivaitė sako, kad Litgrid nuolat stebi situaciją ir dirba itin atsakingai – atlieka matavimus, studijas, stebi kolegų užsienyje darbą, kaip šie bendrauja ir perduoda žinias bendruomenei.
Yra tam tikros saugumo zonos, kur negalima vykdyti tam tikros veiklos ar reikia laikytis atstumų, tačiau visa tai yra saugu ir nėra jokių mokslinių tyrimų, kurie rodytų sveikatos sutrikimus dėl gyvenimo netoli panašių objektų.
“Mūsų pačių Vilniaus regiono biuras įrengtas pačioje pastotėje, tai jau arčiau dirbti ir labiau priartėti tubūt neįmanoma, žmonės ten dirba ir nusiskundimų neturi,” – pasakoja J.Eivaitė.
“Mūsų pačių Vilniaus regiono biuras įrengtas pačioje pastotėje, tai jau arčiau dirbti ir labiau priartėti tubūt neįmanoma, žmonės ten dirba ir nusiskundimų neturi”
Vasarą atlikta studija rodo, kad yra išsaugomi atitinkami rodikliai, pagal kuriuos nustatomi elektromagnetinių laukų stipriai ir jie yra neviršijami, tikina įmonės atstovė.
“Visos pasaulio sveikatos organizacijos neprieštarauja tokiems rodikliams ir tai yra saugu,” – kalba Litgrid komunkacijos vadovė.
Triukšmas – dar viena problema, kuri sprendžiama
“Labai daug pastangų dėjome šiemet atlikdami triukšmo mažinimo projektą,” – pasakoja J.Eivaitė, – “projektas labai didelės apimties, ir nėra toks, kad labai greitai pasistatys, nes dideliems kompleksiniams sprendimams reikia laiko”.
Tačiau studija jau atlikta, sprendiniai numatyti ir netrukus bus skelbiami viešieji pirkimai bei parinktas rangovas jam įgyvendinti. Ilgokai užtruko parengiamieji darbai, nes labai svarbu, kad sprendimai būtų ilgakalaikiai. Tad nors apsauginės zonos ir sprendimai jau ir dabar yra, tačiau situacija gyventojams bus dar ženkliai gerinama.
Apie šalia Alytaus einančio objekto svarbą sako ir beprecedentė Europos Sąjungos parama – Europos Komisijai Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projekto antrajam etapui skyrė 720 mln. eurų, o vien Lietuvai – 300 mln. eurų, kas rodo, koks svarbus dalykas energetinė nepriklausomybė ne tik Lietuvai, bet visai Europai. Per pastaruosius dvejus metus sinchronizavimui skirta daugiau nei milijardas eurų.
