Nelegalūs migrantai iš Baltarusijos – hibridinio karo ataka prieš Lietuvą

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:

Apple podcasts Spotify Google podcasts Rss Radio public Breaker Anchor Pocket Casts Castbox

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Europos klube apie naują mums problemą – nelegalių migrantų srautus ir ateities Europą – kaip joje bus sprendžiamos tokios problemos? Susitarta ir dėl Prieglobsčio agentūros, ar ji padės?

Diskusijoje – europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius

Šie karantininiai metai įspūdingi ne tik dėl  pandemijos ir pasaulio užsidarymo, bet ir dėl to, kas vyksta kaimyninėse šalyse. Baltarusijos protestai ir represijos šioje šalyje nuvedė iki didžiausio masto sankcijų.  Tiesa, vien protestų Baltarusijoje nepakako ryžtingiems veiksmams, tam prireikė per prievartą nusodinto Ryanair lėktuvo su pora šimtų ES piliečių. Keršto akcijos iš Baltarusijos ilgai laukti  nereikėjo, ir jei Aliaksandras Lukašenka krovinių iškart per kitur eksportuoti negali, tai bent jau leidžia Lietuvai pajusti ką patiria pietų valstybės – nelegalių migrantų srautus.

Iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 636 neteisėti migrantai. Pernai tokių buvo 81. Situacija pasienyje įtempta ir sudėtinga, sako Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius:

“Matome ne tik šalies viduje, bet ir išorėje hibridinę ataką prieš Lietuvą, kurią vykdo Aliaksandro Lukašenkos režimas. Matome organizuotas migrantų grupes kurios atskrenda į Minską su Irako arba Turkijos avialinijomis, vėliau jiems yra padedama patekti prie Lietuvos sienų ir žmonės pereina sieną be dokumentų, be telefonų ir prašosi prieglobsčio. “

Nors tai beprecedentis atvejis Lietuvos istorijoje, kai kurios kitos valstybės narės yra išgyvenusios panašius hibridinius veiksmus, sako A.Pranckevičius.

“Prieš Suomiją prieš keletą metų Rusija naudojo panašų spaudimą migrantais, yra ir kitų pavyzdžių. Esame visiškai prieš žmonių, migrantų, kurie dažnai iš tikrųjų bėga dėl ekonominio gerbūvio, kartais ir dėl karo, naudojimą kaip politinio įrankio. Čia labai aiškiai solidarizuojasi visa likus ES, tai atsispindėjo ir Europos Vadovų Tarybos išvadose. Taip pat svarbu paminėti, kad per tas kelias savaites buvo imtasi labai daug žingsnių, tam, kad rasti būda spręsti šią problemą jos šaknyse. “

Per tas kelias savaites buvo imtasi labai daug žingsnių – EK vadovybę informavo premjerė Ingrida Šimonytė vizito Briuselyje metu, komisarė Johansson susitiko su Vidaus reikalų ministre Bilotaite, Gabrielius Landsbergis buvo susitikęs su Irako ir Turkijos užsienio reikalų ministrais, tam, kad ieškoti būdų, kaip pačiose šalyse iš kur keliauja migrantai, spręsti problemą ir bendradarbiauti.

Liepos 1-ąją atvyko pirmieji 10 Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex pareigūnų, vėliau atvyks dar 20, o Europos Komisija laukia finansavimo poreikio, likusiai sienos daliai apsaugoti.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė sako, kad šią problemą reikia nagrinėti ne tik kaip apsaugoti Europos Sąjungą nuo nevaldomų migracijos srautų, bet ir kaip hibridinio karo elementą, kuris naudojamas prieš ES sąmoningai – siekiant Lietuvoje pakeisti visuomenės požiūrį į savo vyriausybę, sukelti įtampą ir nepasitikėjimą. Anot R.Juknevičienės, nauja tai, kad pati valstybė organizuoja migrantų gabenimą.

“Niekas neapdraustas, kad tai nepasikartos Lenkijai Latvijai ar kitoms valstybėms, kurios yra šalia Baltarusijos, ir tai jau kitas kampas”, – sako europarlamentarė.

Jau 2015 metais buvo informacijos spaudoje, prisimena R.Juknevičienė, kad tuomet per Vengrija, Kiprą plūdusius migrantų srautus organizavo Rusijos organizuotos struktūros, kurios kontroliuoja pabėgėlių gabenimą.

Lietuvai tai nauja problema, paprastai su ja dorojosi Pietų Europos valstybės ir mes nebuvome aktyviai besidalijantys pabėgėlių našta, tad dabar supratimo atsiras daugiau.

“Lietuva dabar yra išskirta ir patiria tokį spaudimą, nes Lietuva užima pačią aktyviausią poziciją Baltarusijos klausimu, deda itin daug pastangų apsaugant Sviatlana Cichanouskają, bet  ir daugelį kitų Baltarusijos opozicijos ir demokratinio judėjimo dalyvių Lietuvoje. Taip pat Lietuva buvo ir viena aktyviausių sankcijų propaguotojų, individualių ir sektorinių, tad mes ir gavome tą atsakomąjį smūgį iš Minsko. O mes tikrai jaučiame tą pagalbą, nes ir praeityje rodėme tą europietišką solidarumą, kartais galbūt simboliškai, tačiau Lietuva niekada neatsisakė padėti, bet tai, kad mes esame solidarūs labai vertina Europos Komisija ir tai pastebi visi”, – sako Arnoldas Pranckevičius. Be to, itin stiprinami dabar santykiai su pietinėmis valstybėmis, kad būtų daugiau supratimo tiek pas mus pietinėms problemoms, tiek pas juos apie Rytų partnerystę.

Rasa Juknevičienė visgi mano, kad supratimo iš Lietuvos politikų, kuomet reikėjo dalintis pabėgėlių našta, nebuvo daug. Čia yra bumerangas, lazda su dviem galais, jei norim, kad suprastų mus, turim pabandyti suprasti ir kitus. Mes labai norim, kad mus užjaustų ir suprastų mūsų kančias, bet mums sunkokai suprantami kiti”, – sako europarlamentarė.

Europos Komisija ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis Europos Vadovų Tarybos prašymu artimiausiais mėnesiais rengs naujas sankcijas Rusijai, kad jos būtų paruoštos, jei tektų skubiai jų griebtis.

“Tai yra taip vadinamas atgrasymo paketas, kurio Lietuva prašė jau labai seniai. Jis yra tam, kad mes būtume pasiruošę, jei Rusijos agresija tęstųsi ar intensyvėtų”, – aiškina URM viceministras.

Kaimyniniai santykiai bus viena temų Europos ateities konferencijos formate – kokia turi būti kaimynystės politiką, kaip bendrauti ir su tais kaimynais, kurie nelinkę bendrauti. Ateities konferencija rengiama pirmą kartą ir tai itin plačiai apimantis ir įtraukiantis įvairias visuomenės grupes renginys.

“Diskusija skirta sutelkti ne tik politikus, parlamentų narius, Vyriausybės atstovus, bet ir pilietinę visuomenę plačiąja prasme. Ši pirmoji ambicija gimė Emanuelio Macrono galvoje ir iškelta Ursulos von der Layen,” – pasakoja Lietuvą šioje konferencijoje atstovaujantis A.Pranckevičius.

Svarbiausias tikslas –  prakalbinti piliečius, kurie paprastai nekalba politinėmis temomis. “Visa scena bus piliečiams, mums reiks patylėti, paklausyti, ką sako žmonės ir apibendrinti bei pateikti išvadas”, – sako viceministras

Tolimesnę diskusiją plačiau klausykite/žiūrėkite  Europos Klubo laidoje.

• Rimantas Šaparnis savarankiško gyvenimo namų uždarymo neatlaikė
• Galimai pasinaudojo ne savo kortele
• Elayork – eurovizinio hito „Luktelk” bendraautorė pristato savo naujausią kūrinį ir vaizdo klipą „Ne Laiku”
• Lazdijuose vyks Dzūkijos mokomųjų mokinių bendrovių mugė
• Penktadienį žinomi šalies atlikėjai atvyksta į paramos koncertą Alytuje (papildyta interviu)

Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.