Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Senyvas žydų šventikas paklausė savo mokinių:
– Pagal ką galima atpažinti akimirką, kai naktis pereina į dieną?
– Gal tai mirksnis, kai jau gali atskirti šunį nuo avies?
– Ne, – papurtė galvą šventikas.
– Gal tai momentas, kai tampa aišku, kur palmė, o kur fikusas?
– Ne, – pakartojo senolis.
– Tai kaipgi? – paklausė mokiniai.
– Kai pažvelgęs į bet kurio žmogaus veidą pamatai jame savo brolį arba seserį. Iki tol tavo širdyje tvyro naktis.
Šiandien laidoje „Prie puodelio arbatos. Pakalbėkim…“ pokalbis su Valdu Stankevičiumi, žmogumi, kuris pradėjęs kelią į save. Anot jo paties: „kiekvienas mes jo ieškome. “ Kaip pats sako, kiekvienas žmogus savęs pradeda ieškoti skirtingu metu. Pačio Valdo paieškos prasidėjo paauglystėje, kai sau pradėjo uždavinėti egzsistencinius klausimus. Pasak jo, „yra tokių dalykų, kurie niekad nesikeičia. Yra meilė, yra draugystė. Pamatinės vertybės, kurios visą laiką išliks tokios, kokios jos yra.“
„Gyvenimas Indijoje kitoks, kitokios vertybės. Jie kiekvieną dieną pradeda nuo dėkojimo Dievui. Vos pabudę nusišypso ir džiaugiasi nauja diena. Tuo tarpu mes prabudę iškart galvojame apie buities rūpesčius” , – pasakojo Valdas.
Šiemet ypatingai daug lietuvių buvo atvykę į miestelį, kuriame Valdas praleido 2,5 mėn. Lietuviški patiekalai, šaltibarščiai, burokėliai buvo skirta tam, kad susitiktų ir bendrautų. Tiesa, čia atvykę lietuviai taip pat šiek tiek kitokie, tad, ir bendravimas su jais skiriasi. Valdas pasakoja, kad įpratus prie kitokio bendravimo, sugrįžti į gyvenimą Lietuvoje nėra lengva. „Mano kūnas jau grįžo, bet manęs čia nėra. Galvoju, kad po kelių metų galėčiau sugrįžti į Indiją ir čia gyventi. Dalį darbų galiu daryti internetu, todėl tai labai patogu. „
Tokius pokalbius geriausia klausyti.
Laidą rengė Vida Ramanauskaitė.