Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts
Pernai liepą ES lyderiai pasiekė politinį susitarimą dėl dar 1,4 mlrd. eurų skyrimo geležinkelio vėžei, sujungsiančiai Lietuvą ir kitas Baltijos šalis su Vakarų Europa – Rail Balticai. Bent jau taip supranta šį susitarimą Baltijos šalys.
Finansavimas nėra skirtas konkrečiam projektui?
Tačiau kitaip Europos vadovų tarybos išvadas supranta kai kurie Europos Parlamento nariai. Ne šiaip nariai, bet pranešėjai šiuo klausimu ir ypatingas priešininkas – rumunas europarlamentaras Marianas-Jeanas Marinescu. Jo teigimu, Europos Parlamentas nori, kad šie pinigai nebūtų konkrečiai įvardyti kaip skiriami tam tikrai šaliai ar projektui.
“Kažkas pasakė, kad yra Europos Tarybos sprendimas finansuoti Rail Baltica, tai nėra tiesa, nėra tokio sprendimo, būtų keista, jei jis būtų. Rail Baltica yra tarp projektų, kurie gali būti finansuojami iš CEF. Yra tik galimybė finansuoti. Tai akivaizdu, aš neturiu abejonių”, – Europos Parlamento (EP) Lietuvos biuro šią savaitę surengtoje diskusijoje pareiškė M.J.Marinescu.
Anot jo, Vadovų Taryba sakė, jog šie pinigai ateina iš bendro infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) voko, kuris atviras visoms šalims narėms. Tiesa, kaip pabrėžė kiti diskusijoje dalyvavę europarlamentarai, tai ne Europos Parlamento nuomonė, o atskirų pranešėjų šiuo klausimu, nes visas parlamentas dėl šio klausimo nebalsavo.
Pirkimai už pusę milijardo, finansavimas tik perpus
Tuo metu, kol nėra galutinio pritarimo finansavimo, iškyla grėsmė projekto įgyvendinimui. Šie metai itin tam svarbūs, sakė Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
„Lietuva yra paskelbusi pusė milijardo vertė konkurso Rail Baltica statybai, tačiau finansavimą turime tik 260 milijonų. Šie darbai gali būti atliekami tik turint pakankamai užtikrintą Europos Sąjungos finansavimą,” – kalbėjo viceministrė.
Kaip Europos Parlamento (EP) diskusijoje pabrėžė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Mantas Bartuška, Rail Baltica pakeis keliavimo įpročius ir padės žaliesiems tikslams. “Labai svarbus yra Europos požiūris, palaikymas. Tiek finansine išraiška, tiek reguliavimo išraiška,” – sako M.Bartuška.
“Rail Baltica yra regione vienas didžiausių, strategiškiausių projektų, mes su partneriais tiek Latvijoj, tiek Estijoj sėkmingai judame į priekį, projektas įgauna jau nebe planavimo stadiją, o įgyvendinimo, statybų stadiją,” – pasakoja Lietuvos geležinkelių vadovas. Jis apgailestauja, kad projekto finansavimas kol kas nepakankamas ir sako, europinis finansavimas yra esminis Rail Balticai.
“Projektas leis pastatyti aukšto standarto dvi linijas, greitas, iki 250 km.h greičio linijas, kurios pakeis tiek ekonominius srautus, tiek keleivių keliavimo įpročius. Turėsime puikią jungtį Vilnius – Varšuva, Vilnius Ryga, Vilnius Talinas,” – apie naują perspektyvą regionui kalba M.Bartuška.
Lietuvos ir Latvijos europarlamentarai siekia finansavimo
Lietuvos ir Latvijos atstovai EP tvirtina, kad privalu laikytis pernai vasarą pasiekto ES vadovų politinio susitarimo. Petras Auštrevičius sako, kad Rail Baltica padarys revoliuciją keleivių įpročiuose ir tam būtina surasti sprendimus.
„Rail Baltica išspręs vieną esminę problemą Lietuvoje – jeigu mes turime apie 2000 kilometrų keležinkelio linijų, tai neturime nei vieno kilometro greitaeigio geležinkelio, todėl tai padarys revoliucinį pokytį,” – sako europarlamentaras.
Latvijos europarlamentaras Roberto Zilė, priminė ir istoriją bei kad šiuo metu situacija ir galimybės keleiviams blogesnės, nei bet kada anksčiau.
“Jeigu pasižiūrėsit į geležinkelio linijų žemėlapį, pamatysit Europos istoriją, pamatysit kodėl tiek daug kartų buvo keistas linijos plotis,” – pasakoja Latvijos atstovas EP.
“Mes Baltijos šalyse prisimename, kad 1930-aisiais turėjome traukinio liniją į Berlyną, kelionė užėmė apie 15 valandų, šiandien to negalima netgi techniškai padaryti,” – juokėsi R.Zile, primindamas, kad visais laikais susisiekimas buvo geresnis negu yra dabar.
“Būtini 4 milijardai eurų ES lėšų pabaigti liniją iki Lenkijos ir atnaujinti egzistuojančią liniją, “ – sako R.Zilė.
Traukiniams trūksta sąžiningų konkurencijos sąlygų
Europarlamenatrė iš Vokietijos Anna Deparnay-Grunenberg priminė ir sąžiningą konkurenciją, kurios labai trūksta geležinkelių sektoriuje:
“Taip pat reikia sąžiningos konkurencijos su kitomis transporto rūšimis, pavyzdžiui, aviacija, kuri neturi mokėti mokesčių, kuriuos moka traukinių transportas, reikia sukurti Ir geresnes paslaugas keleiviams (…), Reikia gerinti keleivių teises, įvesti vieno bilieto sistemą, kuri egzistuoja aviacijoje, bet ne keliaujant traukiniais. Taip pat reikia investuoti į skaitmenines technologijas,” – iššūkius traukiniams vardijo europarlamentarė.
Didžiausias regiono projektas
Sausio mėn, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Latvijos ir Estijos premjerais paragino ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos premjerą derybose su EP ginti Rail Balticos finansavimą naujame biudžete. Briuselio leidinys Politico.eu tuomet pranešė, kad Lietuva, Latvija ir Estija taip nori užsitikrinti ES finansavimą „Rail Balticos“ projektui, kad net pasiruošusios pristabdyti ES ekonomikos atsigavimo plano įgyvendinimą.
Europos Sąjunga 2021-uosius paskelbė Europos geležinkelių metais. „Rail Baltica” – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica” trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino.Bendras „Rail Baltica” geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Projekto statybos, kurių numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes.
Daugiau „Europos klubo” laidų:
http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, o radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
Prenumeruokite, bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
- Policija ieško nuotraukoje matomo vyro
- Keičiasi atliekų priėmimo tvarka ARATC objektuose: turėkite asmens dokumentą
- Autobusą Alytuje vairuojanti Jolanta: „viskas gerai, tačiau nepatogumų sukelia rekonstruojamos gatvės”
- Varėnos policija ieško dingusios merginos
- Kultūrinių patirčių festivalyje „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“ – kokybiškas ir kūrybiškas laikas jaunimui
