Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, ta proga Alytaus rajone, Raižiuose, įvyko gražus renginys, skirtas šiai tautinei mažumai pagerbti.
Raižiai vadinami tikra Lietuvos totorių sostine ne vien todėl, kad čia ir aplinkiniuose kaimuose prieš kelis šimtmečius įsikūrė jų protėviai – buvusių karių ir pabėgėlių gentys. Adamonys, Butrimonys, Bazorai, Žadiškės, Tabalenka – šie ir kiti kaimai vis dar vadinami totorių kilmės vardais. Net ir Raižių kaimo pavadinimas kildinamas iš totorių Raiževskių pavardės. Bet esmė – ne pavadinime, o žmonių gyvenime, jų charakteryje, jų santykiuose su aplinkiniais, jų aktyvioje veikloje siekiant išsaugoti tautinį identitetą, religiją, tradicijas ir papročius.
Gausiai susirinkusius svečius su Raižių kaimo istorija ir totorių bendruomenės veikla supažindino religinės bendruomenės pirmininkas, 2021 m. Alytaus rajono garbės pilietis Ipolitas Makulavičius. Jis pravedė įdomią ekskursiją, pasakodamas ne tik apie kaimą, veikiančią mečetę, bet ir pateikdamas daug istorinių faktų apie Lietuvos totorius, – jie buvo narsūs karžygiai, praeityje žinomi karvedžiai, didikai. Šią vasarą sukanka 700 metų nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjungos su totoriais prieš Kryžiuočių ordiną sudarymo. Jie dalyvavo LDK pusėje Žalgirio mūšyje prieš Kryžiuočių ordiną 1410 m. liepos 15 d. Per šimtmečius, prabėgusius gyvenant Lietuvoje, totoriai pamiršo savo kalbą, tačiau išlaikė religiją ir nepamiršo savo didžiojo globėjo, „priešus triuškinančio karaliaus“ – Vytauto Didžiojo. Jam Raižiuose pastatytas paminklas, iki šiol totoriai savo maldose jam skiria padėkos žodžius.
Po ekskursijos mečetėje buvo pristatyta Kauno apskrities Lietuvos totorių bendruomenės pirmininko Kęstučio Zenono Šafranavičiaus sudaryta knyga „Lietuvos totoriai“. Šventės dalyviai galėjo šį leidinį įsigyti, daugelis sakė norintys palikti knygą vaikams ir anūkams kaip atminimą. Mečetėje taip pat veikė fotografijų paroda ,,Lietuvos totoriai iki 2021 m.“, aikštėje prie Bendruomenės namų vyko amatininkų, tautodailininkų mugė, šventinė prekyba.
17 val. renginio dalyvius pasveikino Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas. Jis pabrėžė bendruomenės ir jos pirmininko Ipolito Makulavičiaus indėlį garsinant Alytaus rajoną, atkreipė dėmesį, kad šios tautos žmonės nuo kunigaikščio Gedimino ir Vytauto Didžiojo laikų Lietuvoje yra gerbiami, jais pasitikima. Meras Algirdas Vrubliauskas paminėjo ir 1991 m. sausio 13 d. žuvusią Lietuvos laisvės gynėją Loretą Asanavičiūtę. Daugelis galbūt nežino, kad ji buvo totorių tautos mergaitė, tačiau mes ją mylime kaip laisvės simbolį, tikrą Lietuvos dukrą.
Renginyje dalyvavo gausus būrys garbingų svečių: Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Dalia Asanavičiūtė, Andrius Kupčinskas, Robertas Šarknickas, Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariai, taip pat – Diana Varnaitė, Vyriausybės patarėja religijų klausimais, Danielius Vervečka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų palikuonių bendrijos vadovas, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė, Kultūros paveldo departamento atstovė Violeta Kasperavičiūtė, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyr. specialistas Antanas Leparskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas, jo pavaduotojas Motiejus Jakubauskas, atskirų bendruomenių atstovai Fatima Buinovska, Artūras Muchlia, Danielius Makulavičius, Romas Jakubauskas ir kt.
Svečiai savo kalbose pabrėžė, kad Raižių kaimas su totorių gyvenimo tradicijomis ir papročiais, kulinariniu paveldu traukia žmones – ir pačius totorius, ir turistus, ir akademinę bendruomenę bei Lietuvos totorių istorijos tyrinėtojus.
Renginio dalyvius džiugino totorių ansamblis „Efsane“, Punios kapela „Punelė“. Taip pat skambėjo Dainavos šalies muzikos festivalio dalyvių – Vilniaus pučiamųjų kvinteto „Brasspalvos“ atliekami kūriniai, ansamblio „Jonis“ koncertas.
Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginį organizavo Alytaus rajono savivaldybė, Kultūros centras ir Raižių musulmonų religinė bendruomenė.
Alytaus rajono savivaldybės informacija
- Alytaus politikai nusprendė reorganizuoti 6 švietimo įstaigas
- Keičiasi atliekų priėmimo tvarka ARATC objektuose: turėkite asmens dokumentą
- Autobusą Alytuje vairuojanti Jolanta: „viskas gerai, tačiau nepatogumų sukelia rekonstruojamos gatvės”
- Varėnos policija ieško dingusios merginos
- Kultūrinių patirčių festivalyje „Nuo ART‘isto iki Me(n)talisto“ – kokybiškas ir kūrybiškas laikas jaunimui
