Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Problemos su Rusija ir vakcinomis
Augant įtampai tarp Vakarų šalių ir Rusijos, iš šalių atšaukiami ar išsiunčiami diplomatai. Čekija paprašė Europos Sąjungos ir NATO partnerių iš solidarumo išsiųsti Rusijos diplomatų, po du viena kitos diplomatus išsiuntė Rusija ir Bulgarija.
Lietuva parodė solidarumą išsiųsdama du Rusijos diplomatais apsimetusius žvalgus, Estija ir Latvija po vieną, Slovakija išsiunčia tris, kitos šalys dar svarsto ir skaičiuoja.
Apie rytų partnerystę daugiau kalbėjome trečiadienio Europos klube.
Vakcinų naujienos – Saksonijos žemės vadovas pranešė, jog Vokietija nori įsigyti 30 mln. rusiškos „Sputnik V“ dozių.
Austrijos vyriausybė susitarė dėl 1 mln. „Sputnik V“ vakcinos dozių pirkimo, tačiau naudos šią vakciną tik kai ją patvirtins Europos vaistų agentūra.
Graikija paskelbė nebereikalausianti pilnai pasiskiepijusių ir neigiamą COVID-19 testą turinčių Europos Sąjungos piliečių atvykus saviizoliuotis.
„BioNTech“ ir „Pfizer“ paskelbė, kad šiemet Europos Sąjungai pristatys dar 100 mln. savo vakcinos nuo COVID-19 dozių. 2021 metais bendrovės ES iš viso pristatys 600 mln. vakcinos dozių.
O Europos komisija ruošiasi teistis su AstraZeneca, kuri nesilaiko susitarimų ir iki birželio planuoja pateikti vos trečdalį planuoto vakcinų kiekio – daugiau apie tai surasite Europos klubo feisbuko puslapyje.
Klimato kaita ir BŽŪP
Šią savaitę EP nariai susitarė su Taryba dėl įpareigojimo iki 2050 m. Europos Sąjungai tapti klimatui neutralia. Naujuoju ES klimato įstatymu ES 2030 m. Išmetamų teršalų mažinimo tikslas padidinamas nuo 40% iki bent 55%, ar netgi 57% palyginti su 1990 m.
Europarlamentarai antradienio vakarą, likus kelioms dienoms iki JAV prezidento Bideno surengto lyderių aukščiausiojo lygio susitikimo klimato klausimais, su valstybėmis narėmis pasiekė neoficialų susitarimą dėl ES klimato įstatymo. Naujasis įstatymas politinius pažadus, kad ES iki 2050 m. taps neutrali klimato atžvilgiu, paverčia privalomu įpareigojimu.
Viena iš žaliojo paketo dalių yra ir Bendroji žemės ūkio politika, kurią ES institucijos buvo įsipareigoję patvirtinti iki 2020 m. pabaigos, tačiau nepavykus, dabar terminas nukeltas iki šių metų birželio.
2020 m. gegužės mėn. buvo pateikti konkretūs pasiūlymai, t. y. 2030 m. biologinės įvairovės strategija ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kuriomis siekiama ne tik didinti apsirūpinimo maistu saugumą, bet ir mažinti pesticidų, trąšų ir antibiotikų vartojimą,
Žaliasis kursas yra privaloma ekonomikos atsigavimo fondo taisyklė, kuri turi būti taikoma visose srityse ir žemės ūkyje. Ir tai toli gražu nereiškia vien tik ekologinių ūkių steigimo, tarp svarbiausių siektinų dalykų – trumposios maisto grandinės – siekiamybė, kad maistas iš ūkio patektų tiesiai ant stalo.
Nuo ūkio iki stalo
EP Kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė stebisi, kodėl vaisiai daržovės negali pateikti tiesiai ant satol, aplenkdamos sandėlį:
“Kodėl mes dar nesuorganizavom, kad obuolys nuo obels iš karto pakliūtų ant stalo, o nepagulėtų sandėly pusę metų, tik paskui ant stalo?”
Globali rinka reikalauja milžiniškų išteklių – saugojimo, šaldymo gabenimo ir panašiai, kai tuo metu vietinių produktų vartojimas ne tik sveikiau, bet ir leidžia išvengti papildomų CO2 emisijų, o ir žmogui gera žinoti, kad jis valgo kaimyno pagamintą produktą, sako B.Ropė.
Nors Lietuvoje, tame tarpe ir ŽŪ ministerija teigia, kad Lietuvoje vyrauja smulkūs ūkiai, kuriems sunku veikti rinkos sąlygomis, ypač koronaviruso pandemijos metu, su tuo nesutinka europarlamentaras Bronis Ropė – anot jo, svarbiausia bendradarbiavimas, o Lietuvoje ūkiai gerokai stambesni nei vakaruose, tik lietuviai nelinkę bendradarbiauti
“Senosios šalys yra smulkūs ūkiai ir ženkliai smulkesni, negu rytų šalyse. Lietuva dar nėra pati stambiausia, Latvijoj stambesni, Rumunijoj ir t.t. Tad smulkūs ūkiai kitaip negali išgyventi nei kooperuodamiesi ir keisdamiesi,” – pasakoja europarlamentaras.
Dar viena problema – bereikalingi saugikliai, kurių prisedadame patys, Europa to nereikalauja. B.Ropė sako sulaukiantys daugybės žemdirbių klausimų, dėl neva europinių reikalavimų, kurie, paaiškėja, yra sudėti Lietuvoje.
“Jau ateina laikas, kad perteklinius saugiklius reikia mažinti, tuos, kuriuos valstybė įvedė apsidrausdama. Pavyzdžiui ekologinis ūkininkavimas – mes turim apie 50 lietuviškų saugiklių pridėta, ko nėra reglamentuose ir direktyvose ir mes tada negalim konkuruoti su kitom šalim,” – aiškina europarlamentaras. Anot jo, dažnai tai noras apsidrausti vietoj to, kad paaiškinti.
Savivalda gali prisidėti
Savivalda taip pat gali prisidėti, padedant ūkiams kooperuotis ir pasiekti galutinį vartotoją tiesiogiai. Apie gerus pavyzdžius pasakoja Lietuvos biotechnologijų asociacijos viceprezidentė Virginija Kargytė. Pvz. Klaipėdos regionas – Skuodas, Šilutė, kur žmonės užsiima žemės ūkio veikla bendradarbiauja su Klaipėdos miestu, kur didelis gyventojų skaičius, kur yra didelė rinka – ligoninės, mokyklos ir pan. Regione diskutuojama, kad skatinti trumpąsias maisto grandines.
Dar viena problema – viešieji pirkimai, pagal kuriuos įstaigos negali pirkti iš savo regiono ūkininkų, sako Bronis Ropė
.Tam reikia paskatos, šiandien dar neišsprendėm klausimo – viešųjų pirkimų taisyklėse neįdėjom trumposios grandinės principo ir negali savivaldybė skelbti konkursą pirkti maistą ligoninei ar mokyklai taikant trumposios grandinės principą, nes tai neatitiks viešųjų pirkimų įstatymo”, – apgailestauja B.Ropė. Anot jo, EP siekiama įdėti tokias nuostatas kaip privalomas viešuosiuose prikimuose, bet niekas nedraudžia to padaryti Lietuvoje patiems, netgi skatinama.
Norinčiųjų kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą nuolat daugėja. 2019 m. del paramos bendradarbiavimui pateiktos 16 paraiškų, 2020 m. jau 27. trumpajai maisto tiekimo grandinei parama gali siekti iki 120 tūkst. eurų.
Kiekvienas vartotojas per metus Lietuvoje išmeta apie 175 kg maisto produktų. Tačiau tai – tik praradimai paskirstant maisto produktus ir juos vartojant. O dar prarandama auginant, paruošiant juos pardavimui bei laikant sandėliuose. Manoma, kad per metus vidutiniškai prarandame apie 35 proc. visų žemės ūkyje užauginamų maisto produktų.
Tikslai 2030 metams:
- 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką;
- bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą;
- 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimą;
- pasiekti, kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
- Švęskime nešiukšlindami: rekomendacijos tvariems renginiams
- Kikbokso entuziastai ir sporto gerbėjai susitiks Alytuje balandžio 27 dieną
- Alytuje organizuojama futbolo klubo „Dainava“ gerbėjų eisena
- Paaiškėjo nauja šv.Benedikto gimnazijos direktorė
- Šeštadienį Alytuje – Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečio šventė
