Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Kaip vystosi įvykiai Ukrainoje? Pasakojimas iš karštojo taško ir žmonių nuomonės. Klausykite:
„Šiandien Kijeve mobilizuojasi visi, yra pagrįstos informacijos, kad stipriai padidintos specialiosios pajėgos iki 30 tūkstančių žmonių”, – „Europos klubui” sakė EP Pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius. Mobilizuojasi ir Maidano pajėgos.
Situacija Ukrainoje tampa vis įdomesnė
Kijevas tebeišlaiko įtampą, ir dėmesys į Ukrainą neblanksta. Atsistatydinus premjerui Mykolai Azarovui kartu su visa Vyriausybe, kyla klausimas, kas ryšis kopti į šiuos postus. Arba kam bus leista formuoti Vyriausybę? Kad Maidano kovotojai patikėtų ja, ir kad turėtų pasitikėjimą kitoje barikadų pusėje – užduotis ne iš lengvųjų.
„Europos klube” – A.Pranckevičius ir europarlamentarė Laima Andrikienė
bei Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas.
Europa pagaliau mobilizavosi
Ukrainos tema, žinoma, dominavo ir Rusijos prezidento susitikime su ES vadovais Briuselyje antradienį. V.Putinas teigė, kad Rusija nesikiš į Ukrainos vidaus reikalus, nes kuo daugiau tarpininkų, tuo daugiau problemų.
JAV ir Kanada nutarė neįsileisti į šalis pareigūnų, kurie prisidėjo prie agresijos prieš Maidano dalyvius.
Kaip „Europos klubui“ sakė Europos Parlamento delegacijos Ukrainoje koordinatorius Arnoldas Pranckevičius, ES pilnai mobilizavosi šiomis kritinėmis dienomis, Kijeve lankosi aukščiausi pareigūnai, europarlamentarai ir bando padėti opozicijai bei valdžiai rasti derybų kelią iš dabartinės krizės. Ir akivaizdu, kad Ukrainos valdžia jau nusileidžia – Mykolos Azarovo atsistatydinimas bei ketinimai atšaukti antidemokratiškus įstatymus dėl mitingų tai tik patvirtina.
Europos Parlamento delegacija susitiko ir su opozicijos lyderiai, Maidano štabo nariais. Panašu, kad opozicija ketina atsisakyti jiems pasiūlytų postų Vyriausybėje, nes Euromaidanas reikalauja prezidento atsistatydinimo. Neturint daugumos parlamente, kai valstybė yra prezidentinė, sunku tikėtis, kad opozicijai pavyktų įgyvendinti savo tikslus. „Abiejų lyderių užimamos pareigos nieko neatneštų“, – sako A.Pranckevičius. Jis pastebėjo, kad vieno lyderio kol kas nėra, o opozicijos trijulė kartu koordinuoja veiksmus, dirba išvien. „Maidanas yra daug didesnis judėjimas, jungiantis daug skirtingų žmonių. Ir nebūtinai tai, dėl ko susitaria opozicija su valdžia, yra priimtina Maidanui“, — sakė A.Pranckevičius. Įtikinti Maidano kovotojus kartais užima daug laiko ir pastangų, pridūrė jis.
O ką Europos Parlamento delegacija mano apie Rusijos prezidento išreikštą pažadą, kad nesikiš į Ukrainos reikalus?
„Ne Rusijai kalbėti apie nesikišimą į kitų valstybių reikalus. Visiems yra akivaizdu, kokie yra Rusijos kėslai“, – sakė A.Pranckevičius. Jis atskleidė, kad ES turi planą, kuris yra konfidencialus, padėsiantį abejoms pusėms rasti sprendimą. Tačiau abi pusės Ukrainoje turės laikytis tam tikrų sąlygų.
Reikia padėti finansiškai
Pačiame Europos Parlamente irgi verda diskusijos, kaip reaguoti į Ukrainos įvykius. Kitą savaitę ketinama priimti rezoliuciją šiuo klausimu.
Kaip pastebėjo europarlamentarė Laima Andrikienė, frakcijoje dėl to ji buvau išgirsta? „Aš ir anksčiau sakiau, kad Rusija pasinaudojo labai sudėtinga Ukrainos ekonomine situacija, teikė šaliai finansinę pagalbą. Pirma porcija buvo pernai gruodį, o dabar Rusija išpirko vertybinių popierių emisiją tuo būdu paskolindama Ukrainai pinigų“, – sakė L.Andrikienė. Todėl europarlamentarė ir anskčiau sakė, jog kai Ukraina Europos prašė pinigų, ES jos negirdėjo. Todėl jau dabar europarlamente yra manančių, kad ES Ukrainai turi suteikti finansinę paramą, didesnę nei Rusijos. L.Andrikienės teigimu, per dešimt mėnesių, kai dar tik buvo rengiamasi Europos viršūnių susitikimui Vilniuje, Rusijos ir Ukrainos tarpusavio prekyba sumažėjo 25 procentais. Įmonės, veikiančios Rytų Ukrainoje, tą sumažėjimą pajuto labiausiai, nes iš ten daugiausiai eksportuojama į Rusiją. Žmonių atlyginimai sumažėjo, ir įtampa iškart atsirado. O Ukrainos ižde buvo telikę keliasdešimt milijonų. Tokiai šaliai tai beveik nieko. Todėl ji sutinka su kadenciją baigusio prezidento Valdaus Adamkaus pozicija, kad ES išdavė Ukrainą. Todėl ir ES turi prisiimti dalį atsakomybės dėl to, kas dabar vyksta Ukrainoje, sakė europarlamentarė. Ji vylėsi, kad susitarimas vis tik bus pasiektas.
Situacija darosi dar įdomesnė
Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas pastebėjo, kad opozicijos atstovai geriausiu atveju yra tarpininkai, bet ne lyderiai. Todėl dabar įdomiausia tai, ar Maidanui įtiks tai, dėl ko bus susitarta. Net jei ir bus įgyvendinti visi protestuotojų reikalavimai dėl amnestijų, įstatymų pakeitimų, išliks svarbiausias reikalavimas – prezidento atsistatydimas. „Protestuotojai norės visos santvarkos pakeitimo, jie nenorės matyti prezidento“, – sakė ekspertas. Tad V.Januvičiaus daromos nuolaidos protestuotojams atrodys kaip silpnumo ženklas, todėl jį bus dar galima paspausti. Todėl situacija tampa dar sudėtingenė, ir kartu įdomesnė, pridūrė L.Kasčiūnas. Dabar visi stebės, kaip reaguos Maidano dalyviai. Tuo tarpu jei prezidentas ir toliau taikys jėgos sankcijas, nebus susitarta dėl kompromiso, Europa turės traukti sankcijų kortą, mano pašnekovas. Juo labiau, kad ir patys prezidento rėmėjai savo kapitalą laiko Vakaruose, ir bet kokios sankcijos jiems būtų tik žalungos. Vis tik ES neišėjo į geopolitikos aikštelę Ukrainos atveju, mano Rytų Europos studijų centro ekspertas. ES turėtų suformuoti Ukrainos narystės perspektyvą, teigė jis. Tokiu atveju šalys pradeda daryti reformas, kai joms suteikiama perspektyva. Tuo tarpu Asociacijos sutartyje to trūko.
Beje, ekspertas lengvai gali įrodyti, kad V.Janukovičius, kaip ir kaip skambėtų paradoksaliai, padarė daugiau nei Julija Tymošenko, kad Ukraina priartėtų prie ES. Žinoma, prie to galėjo prisidėti ir jį remiantys oligarchai, kurie siekia įsitvirtinti Vakarų Europos rinkose. O kaip galimą realiausią kandidatą į prezidentus ekspertas vadina Vitalijų Kličko.
