„Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“: Paauglystė… Paauglystė? Paauglystė!!!

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox

Paauglystė… Paauglystė? Paauglystė!!! Apie šį ypatingą vaiko raidos etapą, kalbėjome su Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja, psichologe Irena Gaigaliene. Kviečiame pasiklausyti apie tą nelengvą metą ir jaunam žmogui, ir jo šeimai, apie kylančius iššūkius, maištą, kaip išlaikyti ryšį ir atrasti bendrą kalbą.

Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja, psichologė I. Gaigalienė

Maištavimas, savęs pažinimas ir savojo paieškos – psichologai šį gyvenimo tarpsnį vadina identiteto krize. Kuo paauglystė ypatinga? Kada ji prasideda? Kaip ją išgyvena vaikas? Ką turi suprasti ir žinoti tėvai?

„Paauglystėje visuomet turi eiti į susitarimą pirmiausia tėvai. Tikrai paauglystėje vaikams yra labai sunku prieiti ir tėvams pasakyti „Aš suklydau, aš buvau kaltas“. Turbūt to net nereikėtų tame etape laukti ir to tikėtis. Mes pirmieji turėtume sudėti tuos vadinamus karo ginklus ir eiti į susitaikymą“.

Kaip pasakojo I. Gaigalienė: Mes vis matome vaiką mažą, kuriam norime pasakyti ir tikimės, kad taip ir bus padaryta. Šiuo atveju reikėtų žinoti, kad to nebus, nes paauglys tikrai jaučiasi savarankiškas. <…> Su tokio amžiaus vaiku turime eiti derybų keliu. Tai yra labai svarbus dalykas. Problema būna tada, kai prasideda karas dėl tikrai menkų dalykų. Kai mes supykstame ir pykstame dėl tokių dalykų, kaip: paauglys nesusitvarkė spintos, neišplovė indų, ilgiau sėdėjo prie televizoriaus ar kompiuterio ir panašiai. Ir tokiu atveju nematome vidaus. Paauglys tada užsisklendžia ir prasideda karas. Ir tokioje kovoje nukentės tik vaikas. <…> Mes neturėsime įtakos, jeigu esame konflikte. <…> Ką galime? Neleisti kažkur išeiti? Paauglys vis tiek išeis. Vaiko susipykimas su tėvais ir išėjimas, negrįžimas kovos metu, – tai kelia pavojų didesnį jam. Mes turime, kaip tėvai, tai suprasti ir dėl to stengtis nepasiekti tos ribos, kad neprasidėtų karas, kuris pavojingas vaikui“.

Šiandien paauglystė stipriai „pajaunėjusi“ tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai – ji prasideda 9–10 ar, vėliausiai, 11-ais vaiko gyvenimo metais.

Šis etapas kelia daug rūpesčių, nes vaiko gyvenime vienu metu vyksta daugybė skirtingų procesų: fiziologinių, psichologinių, socialinių. Kūne vyksta daugybė pakitimų, kurie sukelia ne visada malonius pojūčius – gali pablogėti savijauta, kristi imunitetas, sutrikti hormonų pusiausvyra, vidiniai organai patiria įtampą dėl sparčiai augančio kūno. Šie, ne visada malonūs pojūčiai, paskatina ar paspartina ir psichologines problemas. Smegenyse taip pat vyksta pakankamai rimti pokyčiai – formuojasi naujos jungtys, aktyvuojasi arba nyksta kitos.

Tad, linkėdama kantrybės ir tolerancijos, dar priminsiu mums visiems labai svarbų momentą – vaikams visuomet reikia tėvų, net ir paauglystės metu, kai garsiai trinksi durys ir plaukai nusispalvina žaliai ar raudonai, o mamos ar tėčio viešas apkabinimas sukelia didžiausią gėdą. 🙂 Mūsų vaikams, žengiantiems žingsnius į suaugusiųjų pasaulį, yra sunkiau, nes jiems tas kelias dar nepažintas! Jeigu pavyks išsaugoti ryšį, kalbėtis ir daugiau klausyti nei teisti, tuo keliu, šalia savo augančių vaikų, galėsime išdidžiai žingsniuoti ir mes, paauglystę taip pat išgyvenę ir gal kiek primiršę, tėvai! 🙂

Prie laidų „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ finansavimo prisideda Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Ačiū!

Komentarai

komentarai(-ų)