Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Apple podcasts 
Spotify 
Google podcasts 
Rss 
Radio public 
Breaker 
Anchor 
Pocket Casts 
Castbox Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą: Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic | Breaker| Anchor|Pocket Casts|Castbox
Iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą reikės transformuoti Europos visuomenę ir ekonomiką, apie tai kaip sekasi įgyvendinti Europos Žaliąjį susitarimą, naujus ES mokesčius, kas laukia rudenį vakcinų vengiančiųjų ir dar keletą aktualijų “Europos klubas” kalbino už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingą eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.
“Planuose ir biuždeto paskirstyme žaliasis planas atrodo gerai, bet viskas priklausys nuo įgyvendinimo, nes kai kurių valstybių narių planuose pastebėjau, kad priemonės numatytos, bet nenumatyta finansavimo eilutė, tad svarbu, ar tai bus skirta, tam, kad patenkinti Komisiją ir gauti pliusą, ar priemonės bus įgyvendintos”, – sako Virginijus Sinkevičius.
Anot jo, kovidinis nuovargis ir nežinomybė atima energiją ir nutraukia dėmesį nuo diskusijų apie žaliąjį, kursą, tačiau iniciatyvos kol kas juda kaip planuota.
Lietuvos plano situacija analogiška, yra dalykų, kurie numatyti plane be finansavimo, tačiau jis pakankamai geras ir netgi “turintis filosofiją”, sako eurokomisaras. Anot jo, kai kurios priemonės finasavimo šiame plane neturi, tačiau kadangi jos yra ir Vyriausybės plane, tikėtina, kad bus įgyvendintos.
Žemės ūkyje norėjosi didesnių ambicijų
Kai kuriose srityse norėjosi didesnių ambicijų, kaip pavyzdžiui, susitarime dėl Bendrosios žemės ūkio politikos, daugiau žalumo ir pagalbos ūkininkams persitvarkant.
“Bus sunku reikalauti rezultatų iš ūkininkų, kai tam nebuvo skirta pakankamai politinio dėmesio ir tai nebuvo politinis prioritetas BŽŪP derybose”, – sako V.Sinkevičius. Tačiau yra ir gerų dalykų, kaip ekoschemos, septyneriopas lėšų augimas ekologiniam ūkininkavimui – nuo 7 milijardų iki 49 milijardų eurų dabar.
Dabar viskas priklausys nuo šalių narių, kurios ruoš savo vidinius planus ir ten numatys, kaip planas bus įgyvendinamas, “tada viskas ir pasimatys”, sako jis. “Iš mano portfelio perspektyvos žiūrint, tai be jokios abejonės, norėjosi daug ambicingesnio susitarimo”, – sako eurokomisaras.
Susitarime dėl žemės ūkio daug dėmesio skirta ir draugiškesnėms gyvūnams sąlygoms, narvų atsisakymui ir panašiai, tačiau tam reikia tvaraus finansavimo.
“Tikėtis, kad žemės ūkis, nubudęs per naktį, pasikeis, turbūt naivu. Aišku, kad tam turi būti skirtas dėmesys. Politinėje darbotvarkėje tai turi būti vienas iš prioritetų ir tik tuomet įmanoma įgyvendinti tą pokytį”, – sako eurokomisaras. Anot jo, bendraujant su ūkininkais akivaizdu, kad jie linkę keistis, tačiau tam jiems reikalingos ne tik lėšos, bet ir konsultacinė pagalba. Tai jau įvykę kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Austrijoje, nes ten įdėta daug pastangų, ir akivaizdu, kad žemės ūkio produkcijos kainos neaugo drastiškai, nors organinė ūkio produkcija yra brangesnė.
Svarbu valstybės dėmesys ir pirmiausiai ekologiškos žemės ūkio produkcijos skatinimas galėtų vykti per viešuosius pirkimus, sako V.Sinkevičius: “Valstybės narės privalo atkreipti dėmesį į tai, kuo maitiname savo vaikus mokyklose, koks maistas yra patiekiamas ligoninėse, globos namuose, valgyklose, kalbant apie vyriausybines ir viešąsias paslaugas teikiančias organizacijos ir panašiai.”
Nuosavi ištekliai – “žali” mokesčiai
Europos Sąjungos nuosavų išteklių reforma grįsta naujais mokesčiais, kurie susiję su klimato kaita. Tokio plano perspektyvos geros, mano V.Sinkevičius: “Pirmiausia būtent tai atliepia žaliąjį kursą. Mes užtikriname ir rodome pavyzdį šalims narėms, teršėjas moka principą, kur apmokestinamas ne individualus žmogus, bet tarša.”
Juo labiau, taršą mažinant galima sumažinti ir patį mokestį. “Aš manau, kad šiuo atveju tai yra tikrai gerą perspektyvą turinčios iniciatyvos”, – sako eurokomisaras, nors neabejoja, kad įgyvendinimas visose 27 šalyse sulauks ir iššūkių.
ES susilaukė ir garsios trečiųjų šalių reakcija bei kaltinimų protekcionizmu dėl pasienio anglies dioksido mokesčio, tačiau anot pašnekovo, neturi likti iliuzijų, kad ES verslas investuos į naujas netaršias technologijas, o kitų šalių verslas naudosis geresnėmis konkurencinėmis sąlygomis.
“Negali būti tokios iliuzijos, kad mes savo verslui priimame aukščiausius standartus, kai tuo pat metu per sieną gali judėti prekės, kurios kartais netgi būna dempinguotos, mes, žinome, kad kai kurios šalys turi ar savo geležinkelius, ar kitas valstybines įmones, kurios padeda konkurencingumui ir kainai konkurencingai palaikyti, ir aišku, kad mes visi konkuruojame, visa ta produkcija konkuruoja toje pačioje rinkoje, todėl mums svarbu, kad įgyvendinant žaliąjį kursą mūsų verslas nesijaustų stumiamas iš Europos Sąjungos, kad kaip tik mes taptume traukos centru, kur verslas žinotų, kad čia yra aiškios sąžiningos taisyklės, čia yra galimybė ir rinkos didžiulis potencialas ir užtikrinamas aiškus sąžiningumo principas, kad jeigu tu laikaisi taisyklių, tau tai už tai yra atlyginama”, – sako V.Sinkevičius.
Nors nepasitenkinimo ES link netrūksta, Kinija, Brazilija, kitos šalys reagavo gana aiškiai priešiškai, tačiau eurokomisaras teigia, kad pasiekti klimato tikslų galima tik visiems vienodai tai suprantant ir žaidžiant pagal tas pačias taisykles.
“Stabdyti klimato atšilimą įmanoma tik globaliai. Ir tai yra vienas iš būdų, kaip pasiekti to globalumo. Net neabejoju, kad tiek Kinija, kuri turi ne 2050, bet 2060 metų tikslą, tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios dabar paskelbė apie savo 30 metų tikslą mažinti CO2 emisijas 52%, labai arti mūsų 55%, neišvengiamai taip pat investuos į žaliąsias technologijas, investuos į mažiau taršias technologijas, kas vėlgi darys juos taip pat konkurencingus, kaip ir mūsų verslą”, – neabejoja V.Sinkevičius.
Jis sutinka, kad kuriems verslams tai bus didelis iššūkis pradžioje, tačiau teks prisitaikyti prie standartų. Lietuvoje didžiausias iššūkis lauks trąšų sektoriaus, nes pagaminti trąšas netaršiai kol kas neįmanoma, tad pokyčių reikės didelių.
Analizuojant kitas pramonės šakas “didelių šokų” eurokomisaras nemato: “Aišku, kad reikės prisitaikyti, reikės investicijų, bet daugelis tas investicijas atlieka nuolat ir dabar mes matome pakankamai daug kapitalo rinkos ir galimybių galimybių skolintis.”
Ne visas plastikas yra blogis
Įsigaliojęs plastiko mokestis priimtas labai pozityviai – tai buvo iniciatyva iš visuomenės, peticija, sulaukusi didžiulio žmonių palaikymo. Ši direktyva buvo priimta 2019 metais, tad prisitaikyti laiko užteko, o dingį plastiko šiaudeliai jau turi pačių įvairiausių pakaitalų.
Kalbama ne apie visą plastiką, primena eurokomisaras, plastikas savaime nėra blogis: “Plastikas yra tikrai puiki medžiaga ir geresnių alternatyvų daugeliu atvejų neegzistuoja, tačiau mes kalbame apie tą plastiką, kurį pagaminti užtrunka kelias sekundes, naudojame kelias minutes, o jam suirti užtrunka kelis šimtmečius. Kalbame apie ypatingai trumpo naudojimo plastiko gaminius, kurie vėliau virsta tuo pačiu mikroplastiku ir daro didžiulę žalą gamtai ir sveikatai.”
Koronavirusas niekur nedings
Dar viena aktualija vakcinos, su kuriomis Europa nuėjo ilgą kelią nuo jų trūkumo iki dabartinės situacijos, kuomet jau dabar ieškoma norinčių skiepytis. Europos Sąjungos tikslas – apie 70% gyventojų paskiepyti iki maždaug šio laiko nepasiektas, nors vakcinų pakankamai.
Perspektyvos rudeniui nėra geros, mano V.Sinkevičius, valstybės turi tam ruoštis. Net itin operatyviai skiepijęs Izraelis pasiekė apie 56 procentus ir tempai stipriai sulėtėjo.
“Intensyvumas privalo būti didinamas, vakcinacija turi atkeliauti kuo arčiau žmogaus, registracija, kuri yra pakankamai mums paprasta, tačiau yra visuomenės dalis, kuri galbūt ne taip naudojasi technologijomis, tad proaktyviai turi būti jiems skambinama. Taip pat ir Iš karštosios linijos kviečiama vakcinuotis, paaiškinant vakcinos naudą ir rizikingumą”. – galimus sprendimus vardija eurokomisaras.
Bendrų europinių vakcinavimo kampanijų neplanuojama, nes tai sritis, už kurią atsakingos pačios šalys. Bendras darbas vyko kuriant COVID19 sertifikatą bei užtikrinant vakcinų prieinamumą visoms šalims narėms.
“Naivu tikėtis, kad staiga ruduo bus kitoks nei prieš tai buvę. Reikia dėti visa ir labai svarbu nuolatinė stebėsena, kur mes esame, o tam yra įvairių būdų, vienas iš jų – netgi stebėti pokyčius nuotekų vandenyje, kur galima iš anksto pamatyti specifiškai kokiame rajone gali būti židinys, fiksuoti atmainos atsiradimą ir panašiai, anksčiau, negu iš tiesų žmogus ateina ir testuojasi”, – svarsto pašnekovas.
Apie virusą sužinoma vis daugiau ir akivaizdu, kad reiks prisitaikyti ir gyventi su šiuo COVID19. “Didėjant žinomumui ir supratimui mes turėsime efektyvias vakcinas, kurios padės šiam virusui tapti sezonišku, bet tik4tis, kad jis apskritai išnyks, turbūt neįmanoma. Nebus tos dienos, kad mes nubusime ir viruso nebėra”, – Europos klubui pasakojo eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Europos Sąjunga įgyvendino savo uždavinį parūpinti pakankamai vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, kad jų pakaktų paskiepyti 70 proc. suaugusių Bendrijos gyventojų, teigia Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). Tačiau už vakcinų paskirstymą gyventojams atsakingos šalių vyriausybės. Pagal ES vakcinų pirkimo schemą buvo įsigyta 330 mln. dozių „Pfizer vakcinos, 100 mln. dozių „AstraZeneca“, 50 mln. dozių „Moderna“ vakcinos ir 20 mln. dozių „Johnson & Johnson“ vakcinos, Statistikos duomenys rodo, kad Europos Sąjunga turi 366 mln. suaugusių gyventojų.
Klausykite visą pokalbį.
Daugiau Europos klubo laidų surasite nuorodoje: http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/
Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento
Prenumeruokite podcastą savo mėgstamoje platformoje bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.
Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
