Arnoldas Pranckevičius: Matėme ne tik pandemiją, bet ir infodemiją

Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:  Apple podcasts | Spotify | Googlepodcasts | RSS|RadioPublic Breaker| Anchor|Pocket Casts

Apie Lietuvą Europoje, bendras grėsmes ir iššūkius Europos klubo pokalbis su Užsienio reikalų viceministru Arnoldu Pranckevičiumi. Didžiąją gyvenimo dalį dirbęs europinėse institucijose, buvęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, prieš tai dviejų skirtingų politinių jėgų Europos Parlamento pirmininkų patarėjas, tad bendras 27 šalių kontekstas viceministrui gerai žinomas. Kalbame apie dabartinę situaciją, jos grėsmes ir iššūkius, bendrus Europos Sąjungos veiksmus, kovojant su pandemija ir pavojus bendrai rinkai.

“Kas įvyko per metus, tai Europa tikrai labai daug ko išmoko,” – sako Arnoldas Pranckevičius. “Pirmą kartą istorijoj Europa kartu skolinsis tarptautinėse rinkose, kartu finansuos per atsigavimo fondą. Tai nepaisant to, kad buvo labai daug kliūčių kelyje, kritikos, dažnai pasvertos, tačiau per tuos 12 mėnesių branda yra milžiniška”. 

Klausykite pokalbį su Užsienio reikalų viceministru Arnoldu Pranckevičiumi.

Europos Sąjunga sukūrė bendras gaires, kurios yra nuo praeitų metų pavasario, tačiau dėl kitų sprendimų situacija skirtinga šalyse ir jos sprendžia atskirai. Kai kurie šalių sprendimai, ypač pradžioje, buvo paskatinti baimės ir nežinomybės, su tokia pandemija susidurta pirmą kartą. Pirma reakcija, anot A.Pranckevičiaus, gelbėtis, tik vėliau ateina supratimo, gėdos ir solidarumo jausmas, kad reikia padėti šalia esantiems. Tad uždaromos sienos tarp šalių ir visos sudarytos kliūtys tiek žmonėms, tiek ir prekybai buvo pirmoji reakcija gelbėtis, tačiau vėliau atėjo supratimas, kad toks išsigelbėjimas niekur neveda.

“Ką ir matėm prieš metus, kai valstybės pamatė, kad tai yra blogai, iš karto Komisija ėmėsi veiksmų, atsirado žalieji koridoriai, kad prekyba vyktų, žmonės galėtų sugrįžti, tad dabar jau turime instrumentus, kuriuos galime pajungti ir šiandien tos problemos nebėra,” – prisimena viceministras.

Dezinformacija – dar vienas iššūkis

The Wall Street Journal pranešė apie įrodymus, kad būtent Rusijos tarnybų organizuotos dezinformacijos kampanijos apie JAV sukurtus skiepus, dezinformacijos mastai milžiniški. Europos Parlamentas sukūrė atskirą komitetą skirtą stebėti trečiųjų šalių kišimuisi ir dezinformacijai, Lietuvoje taip pat stebima ir vertinama tokio pobūdžio informacija.

“Tikrai matėme ne tik pandemiją, bet ir infodemiją,” – sako viceministras. Anksčiau būta įvairių dezinformacijos kampanijų, tačiau jos buvo daugiau regioninio pobūdžio, kaip pavyzdžiui Ukrainoje,Krymo aneksijos metu, tačiau tokia pasaulinė kampanija išties pirma.

“Sąveika buvo tiek sisteminių žaidėjų valstybių, ir Komisija, ir ES įvardinusi ne kartą, kad ir Rusija, ir Kinija turi tame vaidmenį, bet yra kartu ir milijonas individualių buitinės dezinformacijos skleidėjų, apie pačias vakcinas, virusą, ir tai yra tiesiog bandymas skleisti nerimą, baimę ir nepasitikėjimą visuomenėje. Nepasitikėjimą viskuo – gydytojais, ekspertais valstybėmis, Pasaulio sveikatos organizacija ar Europos Sąjunga, ar kažkuo kitu,” – pasakoja Arnoldas Pranckevičius.

Lietuva, būdama dezinformacijos fronto linijų vidiniame flange, šiuos naratyvus skleidžiamus iš rytų kaimynės pastebi viena pirmųjų ir  praneša kitiems kolegoms ES, Briuselio tarnyboms.

“Akivaizdu, kad buvo bandymai pasėti nepasitikėjimą vakarų gaminamomis vakcinomis, akivaizdu, kad buvo bandoma pasėti nepasitikėjimą institucijų ir valstybių veikla suvaldant COVID19, ir visa tai atitinka mūsų didžiosios rytų kaimynės interesus silpninti ES ir NATO teritorijų  piliečių pasitikėjimą savo valstybėmis. Tai yra didžioji strategija, kuriai pasitarnavo COVID19 ir natūraliai žmonių jaučiamos baimės buvo išnaudotos kenkiant ne tik valstybėms, bet ir patiems žmonėms,” – sako A.Pranckevičius.

Prie dezinformacijos sklaidos prisideda ir žiniasklaida

Dezinformacinės žinutės plinta žaibiškai įvairiais keliais –  vienos moters frazė Šalčininkuose, kad ji laukia Sputnik vakcinos skamba per visas žiniasklaidos priemones ir pavirsta jau “dalimi žmonių” arba iš 17 milijonų paskiepytų žmonių trisdešimt keli trombozės atvejai priverčia pusę Europos sustabdyti skiepijimą viena iš vakcinų – ką tai rodo?

“Dabartinė situacija dėl AstraZeneca parodė, kad reikalinga daug geresnė komunikacija ir europiniu lygmeniu ir iš Europos vaistų agentūros, ir didesnė koordinacija tarp šalių narių, nes erdvė labai jautri ir pilna įvairių konfliktuojančių žinių,” – kalba viceministras. Kartu, tai šalių atsakomybė dėl žmonių sveikatos, kurios priverčia valstybes imtis įvairių priemonių.

Skiepų sertifikatai – planas sugrįžti į normalų gyvenimą

Skiepų sertifikatai –  Europos Komisijos pristatytas planas, kuris gali padėti sugrįžti į visiems įprastą gyvenimą. Toliau idėją aptars šalių narių vadovai, tačiau diskusijų laukia daug. Vienas bandymas turėti bendrą Europos programėlę dėl sergančiųjų fiksavimo Koronastop nepasiteisino, ji taip ir nepradėjo veikti visur.

“Vienos šalys, ypatingai pietinės, tos grupės lyderė yra Graikija, nori tų skiepų pasų kuo greičiau, ypatingai prieš atidarant turizmo sezoną, kad palengvinti ir užtikrinti saugias keliones ES viduje, kitos valstybės, ypatingai šiaurės vidurio Europoje, labiau atsargios, sako, kad pirmiau reikia atsakyti į klausimus dėl duomenų apsaugos, diskriminacijos aspektų,” – pasakoja A.Pranckevičius.

Viduje valstybių panašios sistemos jau naudojamos, įskaitant Estiją, kuri turi skaitmeninį skiepų pasą jau seniai. Tačiau jautresnis klausimas dėl jo naudojimo keliaujant. 

“Mes esame pasiruošę ir tikrai tą informaciją galime surinkti e-sveikatos pagalbą,” – apie Lietuvos galimybes naudoti tokį instrumentą sako Arnoldas Pranckevičius, bet dėl naudojimo Europoje reikia bendro europinio sprendimo.

“Jeigu bus europinis kompromisas, tai Lietuva jį palaikys,” – teigia viceministras.

Lietuvos gaivinimo planas aiškėja

Europos Sąjunga skiria didžiulius pinigus – 750 milijardų gaivinimo planas – visgi pačios valstybės spręs, kaip naudoja gautas lėšas ir turi pristatyti savo planus Europos Komisijai iki balandžio. Bendri dalykai yra nustatyti – privaloma žalioji kryptis, skaitmenizavimas, tačiau toliau – pačių šalių reikalas.

“Lietuvai 2,2 mlrd. eurų bus skirta iš šio fondo per kelerius ateinančius metus ir kurie turi padėti kurti papildomą pridėtinę vertę. Šie pinigai turi padėti ne tik atsigauti po pandemijos, bet ypatingai investuoti į ateities ekonomiką ir į strategines kryptis,” – sako viceministras. 

Šalys turi pateikti nacionalinius planus ne tik investicijas, bet ir reformų vizijas. Šalių planai turi būti pristatyti iki balandžio pabaigos, Lietuva sąvąjį dar tik kuria. 

Šis finansavimas ir gaivinimo planas suteiks galimybes tiek reformuoti ekonomiką, tiek investuoti į skaitmenizavimą, tiek ir į mokslinius tyrimus, kur  Lietuva smarkiai atsilieka ir yra viena mažiausiai finansuojanti mokslinius tyrimus Europoje, primena A.Pranckevičius. 

Daugiau klausykite pokalbyje su Užsienio reikalų viceministru Arnoldu Pranckevičiumi.

Socialiniuose tinkluose – laukiniai vakarai? Dezinformacijos dilema

Daugiau „Europos klubo“ laidų:

http://www.fm99.lt/category/europos-klubas/

Europos klubas tinklalaidžių platformas pasieks du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį, FM99 radijo eteryje nauja laida skamba trečiadieniais ir penktadieniais 11 val 10 min.
Prenumeruokite, bei sekite mus ir socialiniuose tinkluose – „Europos klubas“ gyvena Facebook, Instagram ir Twitter.

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra European-Union-emblema-1920x1281.jpg

Europos klubas dalinai finansuojamas Europos Parlamento

Komentarai

komentarai(-ų)